VISUS IŠĖJUSIUS PRISIMENAM
- - -
Bėgant metams žmonės netampa jaunesni, Nuo amžiaus, deja, nėra pabėgimo. Bet prisiminsime visada juos energingus ir jaunus.

Tuos, kurie paliko mums šilčiausius prisiminimus pačiame geriausiame gyvenimo etape.
Spėjimai šiandien tampa tik fatališku pasjansu - kai kažkas - siaubas, o kažkas - malonė ir viltis.
Likimas JAU IŠĖJUSIEMS nesuteikė jokių šansų.
Gyvi šalia mūsų, kad nueitume dar toliau į tolį. Bet mes visus juos prisimename, lyginame su jais dabartį.
O ką jie pasakytų, o ką jie pagalvotų!
Šiandien esame kelyje ir kartais liūdna dėl tų - JAU IŠĖJUSIŲ ir kad dabar mes negalime eiti šalia ...
Bet laikas nenumaldomai bėga ir mūsų būsimas šimtmetis žaibiškai trumpėja ...
Todėl, kad ir kokie pavargę būtume, mes ilgai gyvensime dėl savo artimųjų.

PAGARBA SENJORAMS