Laisvalaikio, kultūros ir meno poveikis sveikatai

2020.09.08

DALINKIMĖS
  • Black LinkedIn Icon
  • Black Facebook Icon
  • Black Twitter Icon
  • Black Instagram Icon
Socialinio recepto galimybės žmonėms su negalia
ir vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje
Šias problemas dalinai lemia prastas kultūros ir kitų bendruomenėje veikiančių įstaigų specialistų parengimas pritraukti ir dirbti su negalią turinčių žmonių bei vyresnio amžiaus žmonių grupėmis bei tarpsektorinio bendradarbiavimo trūkumas.
Sistemingai neatliekami vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių asmenų kultūrinių poreikių tyrimai, todėl šioms visuomenės grupėms sunku gauti kultūros sektoriaus teikiamą naudą.
Šioje analizėje tyrėjai peržvelgė Lietuvos vyresnioamžiaus žmonių ir žmonių su negalia laisvalaikio ir kultūros užimtumo situaciją.
Apžvelgė laisvalaikio ir menų poveikio sveikatai tyrimus ir įrodymus, efektyvias praktikas užsienio šalyse, šias praktikas reglamentuojančius dokumentus tarptautiniame lygmenyje. Apžvelgė, kaip tai atsispindi Lietuvos kultūros, socialinės ir sveikatos apsaugos sektorių strategijose ir strateginiuose dokumentuose.
Pateikė keletą įtraukaus laisvalaikio praktikų pavyzdžių, bei suformulavo rekomendacijas kultūros, svevkatos ir socialinės apsaugos sektorių partnerystei.   
42,7 %
38,0 %
90 vieta
96 

Vyresnio amžiaus žmonės


Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje ir visoje Europoje sudaro vis didesnę visuomenės dalį.
Lietuvoje šios visuomenės grupės socialinės integracijos rodikliai yra vieni prasčiausių tarp Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių.

Demografiniai rodikliai
Vyresnio amžiaus žmonės (65 metų ir vyresni), remiantis Lietuvos statistikos metraštyje pateiktais duomenimis, 2019 m. pradžioje sudarė 19,8 proc. (552,4 tūkst.) nuolatinių gyventojų. Į vyresnio amžiaus žmonių grupę pateko kas septintas vyras ir kas ketvirta moteris (1). Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos prognoze, 2030m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, o Europos žemynas bus vienas iš labiausiai senėjimo paveiktų regionų pasaulyje (2).

Socialinė atskirtis
Tokią didelę Lietuvos visuomenės dalį sudarančios grupės statistiniai duomenys socialinės įtraukties srityje, Europos ir kitų pasaulio šalių kontekste atrodo prastai.

Tarp rodiklių matuojančių senjorų gyvenimo kokybę Europos šalyse, Lietuva lenkia nebent Bulgariją, Latviją ir Estiją.

Rodikliai, nusakantys vyresnio amžiaus žmonių socialinę integraciją bei socialinį aktyvumą rodo poreikį spręsti kompleksines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos vyresnio amžiaus piliečiai, vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje ir tai sudaro (42,7% Lietuvos gyventojų) (2018) (3)


Tai 4 prasčiausias rodiklis Europos Sąjungoje, prastesnius rodiklius turi tik Latvija (49%), Estija (47.4%) ir Bulgarija (45.1%). ES vidurkis siekia 18.7%, geriausiai atrodančios valstybės - Danija (9.6%) ir Prancūzija (9.9%).


Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių socialinis aktyvumas atsilieka nuo ES vidurkio (2018) (4)
AAI indekse (angl. Active Ageing Index) Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių socialinis aktyvumas buvo įvertintas 11.1 balo, tai net 38% žemiau Europos Sąjungos vidurkio (17.9). Geriausiai įvertintos šalys - Belgija (27.0), Olandija (26.6) ir Prancūzija (26.2).


Žemesnį už Lietuvos balą turi tik Bulgarija (9.7). pagal vyresnio amžiaus žmonėms palankią aplinką užima Lietuva (2015) (5) Global Agewatch index vertina įvairius vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę įtakojančius rodiklius - pajamas, sveikatos būsena, gebėjimus ir aplinkos palankumą. Pastarąjį rodiklį sudaro galimybė naudotis viešuoju transportu, fizinė sauga, socialiniai ryšiai bei pilietinė laisvė.
 

Meno ir laisvalaikio poveikio sveikatai įrodymai

Daugėjant praktikų ir organizacijų šioje srityje, laisvalaikio ir menų poveikio sveikatai, gerovei ir socialiniam kapitalui vertinimas ir supratimas išaugo.

Menas ir laisvalaikis gali keisti ir formuoti asmens ir visuomenės įpročius bei turėti poviekio biologiniams sveikatos veiksniams (pvz. streso hormono - kortizolio kiekiui (6)).

Poveikis gali pasireikšti bendrai populiacijai ar tikslinėms grupėms - vaikams ir jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims, negalią turintiems asmenims ir kt.


*   NAUDA NAUJŲ ĮPROČIŲ FORMAVIMUI IR GEROVEI


Australijoje atliktos gyventojų apklausos duomenimis (tyrime dalyvavo beveik 2.000 tiriamųjų), žmonės, dalyvavę meno veiklose, kuriose buvo pateikiamos sveikatą stiprinančios žinutės, daug geriau suprato ir prisiminė informaciją apie sveikatą (7).
Insultą patyrusių pacientų dalyvavimas bendruomeniniuose meno projektuose stipriai pagerino jų psichologinę savijautą ir gyvenimo kokybę (8). Longitudiniame tyrime Jungtinėje Karalystėje, į kurį buvo įtraukta daugiau nei 2550 respondentų, pastebėta, kad reguliarus švietimo, menų ar muzikos užsiėmimų lankymas yra susijusęs su asmens gerove net ir po dešimties metų. Tyrėjai pastebi, jog programos, skatinančios įsitraukimą tų vyresnio amžiaus žmonių, kurie paprastai negali naudotis šiais bendruomenės ištekliais, gali pagerinti gyvenimo kokybę (9).


*  NAUDA PSICHIKOS SVEIKATAI


Įsitraukimas į meno ir laisvalaikio veiklas yra susijęs su sugebėjimu valdyti stresą, siejamas su geresne psichikos sveikata. Buvimas kultūros objekte yra susijęs su streso valdymu ir prevencija, įskaitant žemesnį biologinio streso lygį (sumažėjęs išskiriamo kortizolio kiekis) kasdieniame gyvenime ir mažesnį nerimą (34, 35). Įsitraukimas į menus gali padėti sumažinti psichinių ligų, tokių kaip depresija vyresniame amžiuje, riziką (36, 37).

Longitudiniame tyrime (37, 38) pastebėta 48% mažesnė depresijos išsivystymo rizika žmonėms, kurie lankėsi kultūros renginiuose kartą per mėnesį ar daugiau. Nors ir muzikos terapijos turi stipresnį poveikį, nei rekreacinis užimtumas, rekreacinis dainavimas prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių depresijos simptomų švelninimo (10).


*  POVEIKIS SOCIALINIAMS SVEIKATOS DETERMINANTAMS

 

Nustatyta, kad menai stiprina socialinius ryšius, skatina prosocialinį elgesį (prosocialinis elgesys – „tai veiksmai, skirti tam, kad atneštų naudą ar suteiktų pagalbą kitam žmogui“ (11)), sėkmės jausmą, fizinę koordinaciją, dėmesį, motyvaciją ir grupės tapatumą (12). Tyrimai parodė atskirų dainavimo užsiėmimų poveikį tiek mažoms, tiek didelėms grupėms - sukuriami socialiniai ryšiai, socialinis elgesys ir pakeliamas oksitocino ("laimės hormono") lygis.
Menai taip pat yra pripažintas būdas sumažinti vienišumą ir socialinę izoliaciją, ypač tarp žmonių, gyvenančių kaime ar nepalankioje padėtyje. Menai gali veiksmingai sujungti skirtingas grupes skirtingų grupių; pavyzdžiui, įrodyta, kad tokia veikla, kaip šokis, menų užsiėmimai ir teatras, skatina didesnę demencija sergančių pacientų ir jų globėjų, vaikų ir suaugusiųjų su negalia ir be jų socialinę įtrauktį (13).
Kognityvinė stimuliacija, įsitraukus į menines ar kultūrines veiklas, gali suteikti galimybių mokytis ir tobulinti įgūdžius. Mokymosi procesas ne tik susijęs su mažesne demencijos išsivystymo rizika, bet ir su mažesne depresijos rizika (14). Socialiniai ryšiai, dalyvaujant menuose gali sumažinti vienišumą ir socialinės paramos stoką, kurie yra susiję tiek su neigiama fiziologine reakcija, tiek pažinimo funkcijų pablogėjimu, tiek funkciniu ir motoriniu nuosmukiu, psichinėmis ligomis ir priešlaikiniu mirtingumu.

*   POVEIKIS ŽMONĖMS SU NEGALIA

 

Yra pastebėtas meno ir laisvalaikio veiklų poveikis negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybei, pasitenkinimui, naujų kontaktų užmezgimui. Pavyzdžiui, proto negalią turinčių pacientų gyvenimo kokybė pagerėjo dalyvaujant meno veiklose. Teatras itin veiksminga priemonė asmenims turintiems demenciją - pagerina bendravimo įgūdžius, socialines ir kognityvines funkcijas, palengvina pasaulio supratimą (15).

 

*   POVEIKIS PSICHIKOS SVEIKATAI

 

Laisvalaikio ir meno veiklos turi poveikio emocinei ir socialinei gerovei, dėl to yra ypač naudinga ir plačiai taikomą psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų turintiems asmenims (pvz Start centras Mančesteryje, kur psichologai, ergoterapeutai ir menininkai dirba vienoje komandoje). Įsitraukimas į meno ar laisvalaikio veiklas turi teigiamą poveikį mažinant psichosocialines pasekmes psichikos sutrikimų turintiems asmenims ar socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Menai yra pasitelkiami stigmai apie psichikose sveikatos sutrikimus mažinti

*   POVEIKIS TAPATYBĖS FORMAVIMUI


Dalyvaujamasis, aktyvus įsitraukimas į meno ir laisvalaikio veiklas gali prisidėti prie asmens ir bendruomenės gerovės, socialinės atskirties mažinimo. Buvo parodyta, kad menai daro įtaką ne tik tapatybei, bet ir palaiko kolektyvinio savęs pajutimą visuomenėje. Kolektyvinis „aš“ yra idėja, kad asmenų sąveika daro įtaką vienas kitam. Socialinė integracija sukuria socialines reprezentacijas ir socialinį identitetą. Ši socialinė tapatybė taip pat gali palaikyti grupės darną, įskaitant solidarumą, komandos dvasią ir moralę. Menas skatina grupių socialinę sanglaudą visuomenėse.


*   SOCIALINIO AR MENŲ RECEPTO POVEIKIS


Taip pat pastebėtas gydytojo rekomenduojamų, "išrašomų" veiklų veiksmingumas. Tai vadinama socialiniu receptu (angl. social prescription) arba menų receptu (angl. art on prescription) - pirminės priežiūros specialistas, šeimos gydytojo komandos narys ar socialinis darbuotojas gali formaliai nukreipti vienišą, socialinių, emocinių ir kitų sunkumų rutinoje pacientą į bendruomenėje vykdomus užsiėmimus ir nemedicinines paslaugas, taip patenkinant kompleksiškus paciento poreikius.


 

„Meno pritraukimas į žmonių gyvenimą per veiklas, įskaitant šokius, dainavimą, lankymąsi muziejuose ir koncertuose, suteikia papildomos dimensijos, kaip galime pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą “
 
PSO Europos regiono direktorė Dr. Piroska Östlin

SADM užsakymu 2020m. atliktame “Bendruomeninės ir savanoriškos veiklos Lietuvoje tyrime”, pastebima, kad nors ir bent kartą per savaitę daugiausia savanoriauja vyresnio amžiaus asmenys (vyresni nei 65 m. amžiaus)”, neigiamas požiūris į savanorystę koreliuoja su respondentų amžiumi: "nedalyvaujantys ir neketinantys dalyvauti savanoriškoje veikloje nurodė 46 proc. 45–64 m. amžiaus asmenų ir 72 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų."

 “Vyresniems žmonėms terminas „savanorystė“ iki šiol kelia neigiamą reakciją, asocijuojasi su šauktinių savanoryste, <...> trūksta savanoriškos veiklos skatinimo programų vyresniems žmonėms”.

KULTŪRA NEĮDOMI


Dažniau vyresnio amžiaus vyrai, kaimo gyventojai, žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą, pensininkai, bedarbiai arba žemesnes pareigas užimantys tarnautojai ir darbininkai.
Dažniau disponuoja žemesnėmis pajamomis, gyvena vieni, jaučiasi nelaimingi, pasyvūs, kupini skepsio ir nepasitikėjimo aplinkiniais. Kultūra jiems neįdomi, laisvalaikį dažniausiai leidžia žiūrėdami TV arba skaitydami laikraščius

BESIDOMINTYS SENJORAI


Dažniau moterys, pensinio amžiaus žmonės
disponuojantys žemomis pajamomis

(iki 200 eurų vienam šeimos nariui).

Pagrindinė įsiliejimo į kultūrą kliūtis jiems –
prasta pasiūla ir sudėtingas prieinamumas.

 

Dažniau kultūrą vartoja neišeidami iš namų: žiūri televiziją, skaito knygas, periodiką. Už namų slenksčio kultūrinės veiklos židiniu tampa biblioteka. Dažniausiai vartoja tradicinę (etninę) arba klasikinę kultūrą. Nežiūri filmų nei namuose, nei kine.

 

SKAITYKITE
DALINKITĖS
RAŠYKITE

SENJORAI.COM

Kartais parašytos mintys primena padidinąmąjį - uždegamąjį stiklą: jos surenka proto ir žinių spindulius, išsklaidytus po žmonių smegenų pusrutulius, ir jėga, gyvumu sutelkia parašytos istorijos tuos gerumo, vilties, džiaugsmo spindulius ... 

SENJORAI.COM

Gyvenimo uždavinys: pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoginti, kelti aplinkinius iki supratimo, tolerancijos ir patirties perdavimo ... 

SENJORAI.COM 

Filosofiniai klausimai tiesiogiai paliečia kiekvieną. Todėl kiekvienas laiko save sugebančiu ir įgaliotu į juos atsakyti. Nuosavas savęs patyrimas, nuosava nuomonė visada svarbi ...

PANAUDOTA LITERATŪRA  /  DUOMENŲ ŠALTINIAI:

1. Oficialus statistikos portalas (2019) Lietuvos statistikos metraštis (2019 m. leidimas). Nuolatiniai gyventojai.

Paimta iš: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-statistikos-metrastis/lsm2019/gyventojai-ir-socialine-statistika/nuolatiniai-gyventojai

2. Eurostat (2019) Projected old-age dependency ratio.

Paimta iš: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00200/default/bar?Lang=en

3. Eurostat. At risk of poverty or social exclusion rate for elderly (65+).

Paimta iš: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tespm090/default/table?lang=en

 

4. UNECE (2018) Active Ageing Index Analytical Report.

Paimta iš: http://www.unece.org/fileadmin/DAM/pau/age/Active_Ageing_Index/Stakeholder_Meeting/ACTIVE_AGEING_INDEX_TRENDS_2008-2016_web_cover_reduced.pdf

 

5. Help Age (2015) International Global AgeWatch Index. Insight report.

Paimta iš: https://www.helpage.org/global-agewatch/reports/global-agewatch-index 2015-insightreport-summary-and-methodology/

 

6. Mills, C., Knuiman, M., Rosenberg, M., Wood, L. and Ferguson, R., 2013. Are the arts an effective setting for promoting health messages?. Perspectives in public health, 133(2), pp.116-121.

 

7. Beesley, K., White, J.H., Alston, M.K., Sweetapple, A.L. and Pollack, M., 2011. Art after stroke: the qualitative experience of community dwelling stroke survivors in a group art programme. Disability and rehabilitation, 33(22-23), pp.2346-2355.

 

8. Fancourt, D. and Steptoe, A., 2018. Community group membership and multidimensional subjective well-being in older age. J Epidemiol Community Health, 72(5), pp.376-382.

 

9. Grossi, E., Blessi, GT and Sacco, PL, 2019. Magic moments: Determinants of stress relief and subjective wellbeing from visiting a cultural heritage site. Culture, Medicine, and Psychiatry , 43 (1), pp. 4-24.

10. Švietimo naujienos (2020)

Paimta iš: http://www.svietimonaujienos.lt/prosocialiniuvertybiu-ugdymas/

 

11. Weinstein, D., Launay, J., Pearce, E., Dunbar, R.I. and Stewart, L., 2016. Singing and social bonding: changes in connectivity and pain threshold as a function of group size. Evolution and Human Behavior, 37(2), pp.152-158.

 

12. Fancourt, D., Williamon, A., Carvalho, L.A., Steptoe, A., Dow, R. and Lewis, I., 2016. Singing modulates mood, stress, cortisol, cytokine and neuropeptide activity in cancer patients and carers. ecancermedicalscience, 10.

 

13. Kaser, M., Zaman, R. and Sahakian, B.J., 2017. Cognition as a treatment target in depression. Psychological medicine, 47(6), pp.987-989.

 

14. Steptoe, A., Shankar, A., Demakakos, P. and Wardle, J., 2013. Social isolation, loneliness, and all-cause mortality in older men and women. Proceedings of the National Academy of Sciences, 110(15), pp.5797-5801.

15. Gray, E., Kiemle, G., Davis, P. and Billington, J., 2016. Making sense of mental health difficulties through live reading: an interpretative phenomenological analysis of the experience of being in a Reader Group. Arts & Health, 8(3), pp.248-261.

Registraciją  galite atlikti čia:

Pilniau galėsite

skaityti

ir naršyti

tik atlikę registraciją

t.y. registruoti

vartotojai

Registracija būtina tam, kad tiksliau ir aiškiau bendrautumėme ir dalintumėmės tikslia informacija.

Kaip dirbame:

Atidžiai renkame ir pristatome Jums tinkančią informaciją, talpiname Jūsų atsiųstus laiškus ir žinias nemokamai.

Mūsų paslaugos:

  • Linkedin
  • Facebook

TINKLALAPIO DIZAINĄ  KŪRĖ PARTNERIS

TINKLALAPIO IDĖJA IR TEISES VALDO

UAB BIURAS SENJORAI

Buveinė: Gedimino pr. 9, Vilnius​

Email: info@senjorai.com

Registracijos kodas: 305433510

PVM kodas: LT100013000014

1. Sąskaita prenumeratoriams:

SEB bank LT79 7044 0600 0836 3956

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

2. Sąskaita partneriams ir tiekėjams:

SWED bank LT39 7300 0101 6160 6010

iki 2020.07.20

INFORMACINĖ LINIJA:

Tel:  INFO linija 1588

UAB „Informacijos vadybos agentūra“

Buveinė: Algirdo g. 31, Vilnius ,

Lietuva LT 03219

Email: info@iva.lt

http://www.iva.lt/

Registracijos kodas: 1257 15764

PVM kodas: LT10 0001 2892 15

Sąskaita :

SEB bank LT11 7044 0600 0155 0736

© 2020 Design, Content Creatives & information by UAB BIURAS SENJORAI . Proudly created with Wix.com