Stiprinkime imuninę sistemą

2020-03-24

Autorė: Lilija Šličienė

Veikla: holistinės mitybos ekspertė

Šiomis dienomis girdime ypatingai daug tokių skatinimų.

O iš tiesų, kas gi toji paslaptingoji, tai mus sauganti, tai mus sargdinanti ?

Kaip jau žinome, mūsų kūnas be galo gudri sistema, su begale puikiai suderintų tarpusavyje funkcijų. Kaip būtų nuostabu, jei mes patys to negadintume...Hm...patys kalti?


Tai gal patys ir padėti galime?

Žinoma, ne tik galime, bet ir privalome. Ir visai paprastomis priemonėmis. Pasižiūrėkime kaip. Paprasčiausiai sakant, imuninės sistemos užduotis-apsaugoti savo kūno teritoriją nuo įsiveržėlių, svetimkūnių: bakterijų, virusų, grybelių, kitų nuodų. Aišku, visi vagys taikosi slapčia įslinkti į namus ir tamsoje, niekam nematant atlikti savo juodą darbą. Bet...Imuninė sistema nuolat budi ir, kad galėtų kaip sargus šuo staigiai pulti ar sugauti įsibrovėlius, jai reikia energijos,. Aišku, tokiu atveju ji gaus energijos daugiau, jei kitoms kūno funkcijoms ir organams jos bus skiriama mažiau. Tuo pasirūpina gudruolės smegenys ir, kai susergame, guldo mus į lovą: „Šš, imuninė sistema kovoja, netrukdykime.“ Mūsų kūnui garantuojama tik min fizinio aktyvumo: kvėpavimui, širdies darbui ir pan. Ach, apie ką aš čia kalbu? Juk mes visi esame tai pajutę, ar ne? Na, o jei neklausome ir tampome save sergantį? Joo- patys kalti. Imuninė sistema negali sugaudyti visų įsibrovėlių, pastarieji džiaugiasi ir sėkmingai dauginasi. Kaip to nerūpestingumo rezultatas-išsivysto chroniškos ligos. Jos gali slėptis po lengvais, slaptais, bet mus varginančiais uždegimais, jaučiamės be energijos, be nuotaikos ir net depresyvūs. Bet...mes kol kas dar ne lovose ir norime, galime, esame išorinių grėsmių priversti kažkaip tą imuninę sistemą stiprinti, ją prisijaukinti, su ja susitarti, argi ne? Taigi, pradedame... Tikri miegaliai geriau apsaugoti nuo infekcijų. Tyrimai rodo, kad geras miegas stiprina imuninę sistemą. Kaip tai? Argi? Kai mes panyrame į miegą, kvėpavimo dažnis sulėtėja, širdis plaka ramiau ir streso hormonų lygis kraujyje ryškiai sumažėja, O je, bent kada nors...


Dieną išsiskyręs streso hormonas kortizolis,o jis prisideda prie imuninės sistemos silpninimo, nebereikalingas, mums niekur nereikia „bėgti , kovoti ar slėptis“. Kūnas naktį įjungia taupymo rėžimą ir energijos organams tiekia tik poilsiui-jie privalo pasiilsėti. Tokioje ramybės fazėje kūnas išskiria daugiausia augimo hormonų. Dėl to mūsų mažieji princai ir princesės miega daug. O suaugusiems ši poilsio fazė reikalinga, kad įsijungtų ląstelių regeneracijos procesai. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad jau po kelių nemiegotų ar nepilnaverčio poilsio naktų sumažėja antikūnių, kovojančių su ligų sukėlėjais, gamyba. Taip vadinami citokinai koordinuoja imunines ląsteles. Jie miego metu turi būti sichronizuojami, kad virusams ir bakterijoms patekus į organizmą, iškart galėtų veikti-stoti į kovą. Taigi, jau žinome, kad imuninės sistema geriausiai dirba ramybėje. Kūnas yra gudrus ir jei sunegaluojame, išsiskiria t.t. medžiagos: mes jaučiame nuovargį ir gulamės į lovą. Taip kūnas gauna ramybę. Tuo pasirūpino evoliucija. Kai mes salžiai sapnuojame, imuninės ląstelės nemiega. Tik taip kūnas gali pailsėti ir regeneruotis, o imuninė sistema gali puikiai dirbti.


O jei neišsimiegojome... Hm, bloga ne tik nuotaika, jaučiamės kaip sudaužyti, net depresyvoki. Va, va....ir iki ligų nebetoli. O jų mums nereikia. Tad nuoširdžiai linkiu kuo saldžiausių sapnų ir ramaus miego kasnakt.


Sakote daug judu namie? Hm...pažiūrekime ką sako mokslininkai. Jei žmogus ilgai jaučiasi alarmo būsenoje, nuolat skiriami ir kraujyje cirkuliuoja streso hormonai, aktyvuojamos imuninės ląstelės, kurios „kovos“ situacijoje pagreitintų žaizdų gijimą. Bet kas gi vyksta, jei tai tampa nuolatine būsena, ką mes vadiname- ilgalaikiu stresu? Juk tokioje būsenoje dabar gyvena maždaug trečdalis gyventojų, kas vyksta? Tada lazda atsisuka kitu galu ir trenkia visu smarkumu- ilgalaikis stresas ne tik išsekina, bet ir net paralyžuoja imuninę sistemą: naujų imuninių ląstelių pagamina nepakankamai. Judėjimas stiprina imuninę sistemą. Vaikštant aktyviai dirba raumenys, o kartu aktyvuojami hormonai–citokinai, padedantys duoti ligų sukėlėjams atkirtį. Nuo penkiasdešimties silpnėja daugelio procesų aktyvumas, o kartu ir im. sistemos lastelių darbas. Todėl labai svarbu išeiti iš sauso kambarių oro ir gryname ore giliai pakvėpuoti, nusišypsoti...Tai atveria kvėpavimo takus ir skatina gleivių pasišalinimą. Kodėl augalus statome ant palangės? Kad gautų šviesos, gamintųsi žaliasis chlorofilas...O kaip su mumis, žmonėmis? Juk mums taip pat reikia oro ir saulės šviesos, kad liktume sveikais.


Šviesa reguliuoja vidinius ritmus, miego hormono gamybą kūne ir padeda stiprinti gynybines galias-imuninę sistemą. Juk saulės šviesa skatina vitamino D gamybą. Mokslininkai jau seniai nustatė, kad vitaminas D atlieka raktinį vaidmenį imuninės sistemos veikloje. Jo funkcija – pasirūpinti, kad tam tikros ląstelės-T-ląstelės atsinaujintų, dalintųsi ir galėtų dalyvauti kovoje prieš virusus ir bakterijas. Deja, žiemos mėnesiais, kai mums to labiausiai reikia, trūksta motulės-saulės šviesos arba mes, per savo tingumą, būname gryname ore per trumpai. Aišku, D trūkumą galime papildyti maisto produktais: lašiša, kiaušiniai, šampinjonai. Tačiau tai tik mažas mitybos produktų indėlis. Niekas nepakeis pasivaikščiojimo lauke, kai akys džiaugiasi, lūpos šypsosi ir gaudo kiekvieną saulės blyksnį, kuris suteikia mums gyvenimo ir bendrumo su gamta pojūtį.


Na, ką, juk paprasta savimi pasirūpinti. Apie pilnavertės mitybos reikšmę daug žinome, nes labai svarbu aprūpinti kūną būtinomis maisto medžiagomis ir vitaminais.

Bet apie tai jau kitą kartą.


Su meile. Lilija Šličienė


Rašykite: dalinkis@senjorai.com

--



UAB BIURAS SENJORAI 

Gedimino pr. 9, Vilnius , Lietuva 01103

info@senjorai.com

Įmonės kodas:  305433510

Banko sąskaita: Swedbank

LT 39 7300 0101 6160 6010

© 2020 m. bendravimo tinklalapis www.senjorai.com