Palaikymas

2020-03-21

Autorė: Lilija Šličienė

Ką prisiminsime, pasibaigus šiam socialinės izoliacijos laikui?

Juk mes, žmonės, esame socialinės būtybės...Mums būtinas bendravimas, prasmės pojūtis ir palaikymas. Kaip prisiminsiu šias dienas aš? Ko gero ilgais pokalbiais su „uždarytomis” su draugėmis. „Uždarytomis“ ar savanoriškai „užsidariusiomis“, nes mes jau priklausome taip vadinamai „rizikos grupei“, kuri privalo bijoti...


Ach, moteriškos šnekos: guodimasis dėl „netikėtų“ žiemos dovanų- keistų riebaliukų klostės ant šonų, vidinės frustracijos ir emocinio valgymo. Juk dėl visko kaltas tas „emocinis valgymas“, ar gi ne?

Aš nuolat girdžiu mūsų medijų inspiruotas tiesas: „Mažiau, sveikiau, valgyk, o jei nevykdysi paliepimų, tai būsi nubausta-nepatenkinta“. Mums reikia, mes, nepriklausomai nuo amžiaus, norime atitikti visuomenės reikalavimus ir būti „kaip visi“. Kas mums, moterims, liepia atitikti kitų tiesas, nuolat norėti būti kitokioms?

Lyg ir savaime suprantama tiesa: mes esame socialinės būtybės ir norime atitikti tam tikros socialinės grupės normas.

O jei dar šalis maža? Išorinis visuomenės, kurioje gyvename, spaudimas lyg neginčijama tiesa lemia mūsų pasirinkimus aprangoje, gyvenimo būde, mūsų mityboje.

Taip jaučiame tam tikrą priklausomybę šaliai, visuomenei, grupei:


Esu ne vienas, esu kartu, kaip visi taip ir aš.


Prisiminkime, kad mes esame ne tik socialinės būtybės, bet ir individai.

Tad viduje juk ne visada pasiduodame tam spaudimui, ar ne tiesa? Ir nepasiduodami pasąmoningai prieštaraujame, valgome tai kas patinka ir kiek patinka (juk mano kūnui tuo metu taip reikia), pavadiname tai visuomenėje priimta sąvoka-emociniu valgymu (ne aš viena).

Pasiteisiname ir lengviau, ar gi ne?

Užvalgome savąjį nepasitenkinimą, savąsias emocijas, vietoj to, kad su jomis susitiktume, suvoktume ką darančios, priimtume save realią dabartyje.

Gaila, kad žymiai svarbiau išorinio pasaulio naujienos: darbai, telefonų naujienos, inertneto svetimos žinios. O vidaus karštos naujienos?

Ateinančios iš mūsų esybės, iš prigimtinės teisės jaustis laimingai kasdien, patenkintai savimi kas minutę?

Tiesiog užvalgomos...Smegenys kuriam laikui gauna ramybę-valgis tai didžiulis malonumas, tad smegenys jaučiasi pamalonintos ir gavusios atlyginimą.


Gyvename mele ir saviapgaulėje, nes taip lengviau, paprasčiau

Argi? Smagi rūko saviapgaulė juk tik trumpam uždengia kasdienos abejones, nustumiama į šalį toji mūsų asmenybės dalis, kuri šaukia ir rėkia apie pačių susiorganizuotą disbalansą: visas dėmesys išorinio pasaulio grėsmėms, kurios gal niekada tavęs taip ir nepasieks: „oi, ne, pasidaryti dieną be interneto, visai nublūsčiau“. O kaip būtų, jei savo sielą praturtintume nauja patirtimi? Juk šis laikas- vistiek mūsų gyvenimo dienos ir minutės ir tik mes patys jas galime paversti stebuklingais žiedais, puošiančiais kasdieną arba nudžiuvusiais rudeniniais lapais, riedančiais purvinomis, liūdnomis lietaus taškomomis gatvėmis. Kažkada daviau vienam žmogui žodį – niekada sau nemeluoti, ir nepatikėsite, nuo tada mano vidus tikrai tik džiaugiasi: lengviau susitariu su savimi ir pasitikiu palaikymu.

Palaikymas. Jo reikia visiems.

Vyriausybės priėmė diktatoriškus sprendimus, bet be mūsų visuotinio palaikymo jie nebūtų įgyvendinti. O kaip? Tik per išorines grėsmes ir mūsų baimę. Juk mes prieštarautume, jei vyriausybės šiaip pradėtų riboti mūsų asmenines konstitucines laisves-laisvai judėti, bendrauti. Bet, spaudimas labai tikslai apskaičiuotas.

Mumyse gyvena ir primityvi gamtos būtybė, kuriai bet kokiomis sąlygomis svarbiausia-biologiškai išgyventi. Suorganizuota ir konkrečiai įvardinta išorinė grėsmė, paverčia tai asmenine baime, sukuria vidinį stresą ir natūraliai įsijungia bėgimo ar kovos mechanizmas, skatinantis tik fiziologinio kūno išgyvenimo procesus. Mes savanoriškai save izoliavome. Neurobiologiškai ekstremalioje baimėje įsijungusi roplių smegenų dalis, perima kontrolę už mūsų elgesį ir pavagia energiją iš prefrontalinio cortex, atsakingo už mąstymą, detalių palyginimą, išvadų darymą. Mes reaguojame instinktyviai, neapgalvotai ir prarandame kontaktą su mūsų širdies išmintimi. Mes savanoriškai virtome ropliais, norinčiais tik išgyventi bet kuria kaina. Taip dar kartą gamta mums įrodė savo galią: ne taip toli, jūs, homo sapiens pabėgote, smegenys vistiek veikia akmens amžiaus ritmu. Išgyventi ...ar ne taip mes dabar ir veikiame: pasislėpę, užsidarę, užsimaskavę net nuo savęs, leidžiamės pastoviai toliau medijų nuodijami. Milijonų pasaulio žmonių kūnuose viešpatauja streso hormonai, slopinantys imuninės sistemos būtinąsias veiklas. Jau vien tai skatina žarnyne blogųjų bakterijų dauginimąsį, o kaip žinome, ten gaminasi daugiausia imuninių ląstelių.

Kyla tik vienas klausimas: o iki šiol tavo viškinimas gerai funkcionavo?

Iki šiol ar nebuvai tikras farmaindustrijos finansuotojas ?

Tai gal laikas atėjo, o gal net išorė privertė labiau savimi pasirūpinti?



Tai ką aš siūlyčiau?

Aš esu taip pat šios žemės, šios valstybės gyventoja. Aš irgi privalau vykdyti vyriausybinius nurodymus, bet... Tik AŠ pati atsakinga už tai, kad nevirsčiau besmegeniu ropliu. Todėl tik nuo manęs priklauso, ar aš pasiduosiu visuotinai baimės propagandai ir toliau leisiu save nuodyti kasminutine baimės porcija, ar nuspręsiu kitaip. Tegu į mano dienas teka kuo mažesnis bauginantis informacijos srautas, tik aš galiu iki min sąmoningai apriboti nereikalingų man žinių gavimą.


Man taip reikia ir aš taip noriu.

Dar aš galiu stiprinti savo sveikatą ilgais pasivaikščiojimais ore, namuose gamintu šiltu mane lepinančiu maistu, meilės apkabinimais sau ir savo artimiesiems. Juk meilė- galingiausia emocija pasaulyje, daranti stebuklus. Tik vyriausybės kažkodėl neina per meilę savo piliečiams, jos pasijungė baimės mechanizmus. Skaldyk ir valdyk principas gyvas ir šiandien. Neleiskime suskaldyti mūsų sielas.


Pažvelkime paprasčiau: gal net verta prisiminti mūsų močiučių patirtį ir papasninkauti prieš Velykas, į kasdienos racioną įtraukti šiek tiek daugiau raugintų kopūstų ar agurkų, vietoj chemijos pilnų pomidorų ir agurkų. Kad organizmas natūraliai pailsėtų ir išsivalytų nuo žiemos snaudulio metu patalpinto kūne riebalų kiekio. Praturtinkime savo kasdieną kad ir skausmingesniais, bet tikrais susitikimais ir pokalbiais su savimi, užrašykime sunkias mintis.


Gyvenkime kasdien su mielu savimi.

Neapsakomai nuostabu leisti laiką su žmogumi, kuris niekados savęs neskaudina ir myli save, suteikia sau teisę į visokį patyrimą. Paverskime ilgas nuobodulio minutes seniai atidėliotų darbų atlikimu, palengvinančiu būsimas ateinančias vėl intensyvaus gyvenimo dienas. Kūrybiškai atlikime savitvarkos darbus, būtinus energingoms pavasarinio atgimimo dienoms.


Pažvelkime į melsvą Vilniaus dangų, pasidžiaukime pavasariniais gatves ir sielą švarinančiais lašais, išvyskime nuostabius gležnus, bet gyventi pasiruošusius žiedus. Gamta nieko nebijo, gamta bunda pavasariui, o mes juk irgi – dalis GAMTOS, tik mąstanti. Tad išmintingai pasirinkime mūsų mintis, jausmus ir veiksmus. Prisiminkime ramybę, gerumą, meilę, siųskime vieni kitiems palaikančius žodžius ir pajuskime, kad galima išgyventi nepriklausomai nuo išorinių jėgų kontrolės.

Mes galime taikoje ir laimėje gyventi bet kuriuo momentu, nesvarbu, kas vyksta.

Mes gyvename šiuo momentu, pasidžiaukime juo. Tad nuoširdžai linkiu kasryt nusišypsoti sau veidrodyje, šelmiškai mirktelėti: „Ech, kur mūsų nepražūvo“ ir su meile ir malonumu lengvai suktis savo kasdienos minutėse. Aš renkuos meilę, siunčiu jums savo meilės ir ramybės bangas.


O ką renkatės jūs? ... Lilija

Rašykite: dalinkis@senjorai.com

#blogDALINKIS

0 views

Pilniau galėsite

skaityti

ir naršyti

tik atlikę registraciją

t.y. registruoti

vartotojai

Registraciją  galite atlikti čia:

Registracija būtina tam, kad tiksliau ir aiškiau bendrautumėme ir dalintumėmės tikslia informacija.

Kaip dirbame:

Atidžiai renkame ir pristatome Jums tinkančią informaciją, talpiname Jūsų atsiųstus laiškus ir žinias nemokamai.

Mūsų paslaugos:

  • Linkedin

UAB BIURAS SENJORAI

Buveinė: Gedimino pr. 9, Vilnius​

Email: info@senjorai.com


 

Tel:  INFO linija 1588

Registracijos kodas: 305433510

PVM kodas: LT100013000014

1. Sąskaita prenumeratoriams:

SEB bank LT79 7044 0600 0836 3956

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

2. Sąskaita partneriams ir tiekėjams:

SWED bank LT39 7300 0101 6160 6010

iki KARANTINO PASKELBIMO

Veikėme Buveinės adresu: 

iki 2020.07.20

  • Facebook

© 2020 Design, Content Creatives & information by UAB BIURAS SENJORAI . Proudly created with Wix.com