2020.10.02

Lietuva - sensta !

Viena iš svarbiausių darbo rinkos problemų Lietuvoje - tai sensta darbo jėga.


Šis procesas vyksta dėl visuomenės senėjimo ir tai, be kita ko, rodo prognozės, susijusios su labiausiai tikėtinais Lietuvos gyventojų skaičiaus ir struktūros pokyčiais, prognozuojamais rezultatais. Reiškia - kad potencialūs darbo ištekliai, taigi ir ekonomiškai aktyvi bendruomenė dirbantys ir bedarbiai senstanta.

Neįmanoma analizuoti situacijos darbo rinkoje neatsižvelgiant į demografinę situaciją, nes demografiniai procesai tiesiogiai veikia pasiūlą darbo rinkoje. Pastarųjų metų statistika, be kita ko, rodo moterų vaisingumo lygio sumažėjimą, vidutinio moterų, gimdančių vaikus, amžiaus padidėjimą, gyvenimo trukmės padidėjimą arba pagyvenusių žmonių skaičiaus padidėjimą tarp visų šalies gyventojų.

Šie procesai, be kita ko, sukelia disbalansą tarp kartų, tačiau taip pat turi didelių pasekmių darbo jėgos pasiūlai ir gyventojų ekonominei veiklai. Gyventojų struktūros formavimas pagal ekonomines amžiaus grupes yra ypač svarbus situacijai darbo rinkoje.

Remiantis demografine prognoze, ateityje pasikeitus darbingo amžiaus gyventojų struktūrai (padidėjus fiksuoto amžiaus žmonių skaičiui), sumažės darbo ištekliai ir dėl to pablogės darbo jėgos pasiūla darbo rinkoje Lietuvoje.

Žvelgiant į demografines tendencijas, jau 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena vyriausių Europoje.
 

Šalies populiacija sparčiai sensta. Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Europos Komisija (EK) prognozuoja1*, kad po trijų dešimtmečių, 2050 m., šalies gyventojų amžiaus mediana2 sieks 51 m. ir bus beveik 7 metais didesnė negu šiuo metu. 2050 m. už Lietuvos gyventojus vyresni bus tik italai, portugalai ir kroatai. Palyginimui, 1990 m. Lietuvos amžiaus mediana buvo 33 metai. Tuomet šalies populiacija buvo viena iš 6 jauniausių Europoje.

Spartų šalies populiacijos senėjimą lemia kelios priežastys. Pirmiausia tai bendros daugumai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių būdingos mažėjančio gimstamumo tendencijos. Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais3*, praėjusio šimtmečio viduryje vidutinis vaisingumo rodiklis (vienai vaisingo amžiaus moteriai gimusių gyvų vaikų skaičius) europietei buvo 2,66, šiuo metu šis rodiklis siekia 1,61.

1950 m. Lietuvoje šis rodiklis buvo didesnis nei Europoje ir siekė 2,84.

 

Šiuo metu vidutinis vaisingumo rodiklis Lietuvoje šiek tiek didesnis negu Europos vidurkis ir siekia 1,67.

 

Prognozuojama, kad iki 2050 m. šis rodiklis nežymiai didės iki 1,77. Svarbu pastebėti tai, kad moterų skaičius šalyje sparčiai mažėja. Nuo 2002 m. iki 2019 m. vaisingo amžiaus moterų šalyje sumažėjo trečdaliu, nuo 880 tūkst. iki 590 tūkst.4* 

Didžiausi skirtumai yra pastebimi jaunesnio amžiaus moterų grupėse. 2019 m. jaunų moterų (15–24 m.) Lietuvoje buvo 42 proc. mažiau negu 2002 m. Tad tikėtina, kad vaisingumo rodikliams išliekant panašiems ar net nežymiai augant, jauno amžiaus gyventojų grupės išliks negausios dėl vaisingo amžiaus moterų skaičiaus mažėjimo.

Kita globali tendencija veikianti populiacijos struktūrą yra ilgėjanti gyvenimo trukmė.

 

Pažanga padaryta medicinos srityje per praėjusį šimtmetį yra didžiulė žmonijos sėkmės istorija, leidusi išsaugoti milijonus gyvybių. Per pastarąjį šimtmetį naujausios medicinos žinios ir gydymo metodai tapo prieinami daugeliui išsivysčiusių valstybių gyventojų, reikšmingai didėjo švietimo ir žinių prieinamumas, sudaręs prielaidas gyventojams geriau suprasti sveiko gyvenimo būdo įtaką ilgaamžiškumui ir integruoti sveiko gyvenimo praktikas į savo kasdieninę rutiną.

 

JT prognozuoja, kad per šimtmetį Europos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė didės beveik 18 metų, nuo 63,7 m. 1950 m. iki 81,5 m. 2050 m. Lietuvos populiacijai prognozuojamas netgi didesnis, beveik 20 metų sieksiantis, vidutinės gyvenimo trukmės augimas: nuo 60,8 m. 1950 m. iki 80,3 m. 2050 m.

Vis tik vien šiomis globaliomis tendencijomis spartus Lietuvos populiacijos senėjimas nėra paaiškinimas.

Ši paviešinta analitinė apžvalga yra pirmasis © STRATA žingsnis į sidabrinės ekonomikos problematiką ir sistemiškesnį jos supratimą. Pasirinktų analizės krypčių, apimančių vyresnio amžiaus žmonių (50 m. ir vyresnių) įgūdžius, sveikatą bei valstybės politiką, dermėje apžvalgos rengėjai tikisi rasti vietą diskusijai apie tai, kaip Lietuva galėtų spręsti senėjančios visuomenės iššūkius, kokios teigiamo pokyčio galimybės egzistuoja ir kaip galime sėkmingai jomis pasinaudoti.

Prie spartaus gyventojų senėjimo prisideda ypač aukšta jaunų žmonių emigracija.

Tarptautinė migracija yra globali ir praėjusiais dešimtmečiais stiprėjanti tendencija, lemiama globalios ekonomikos ir darbo rinkos, spartaus politinių, ekonominių, kultūrinių ryšių mezgimo ir augančios ūkio integracijos. Nors šios tendencijos suteikė Lietuvai ir jos gyventojams aibę naujų galimybių, visgi galima demografinė krizė, susiklosčiusi dėl mažo gimstamumo, visuomenės senėjimo ir emigracijos masto, yra įvardinama, kaip viena iš didžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui.

Užsitęsusios neigiamos demografinės tendencijos gali mažinti Lietuvos ekonominį potencialą, stabdyti valstybės ūkio plėtrą ir mažinti šalies galimybes siekti tvaraus ekonominio augimo ir gerovės 5*.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki įstojimo į ES iš Lietuvos išvyko 349 tūkst. gyventojų. 

Lietuvai įstojus į ES ir atsivėrus platesnėms galimybėms sėkmingai integruotis į tarptautinę darbo rinką, emigracijos mastai augo: nuo 2004 iki 2018 m. iš Lietuvos išvyko 652 tūkst. gyventojų. Daugiausiai tai jauni, 20–39 m., amžiaus asmenys6. Kita vertus, augo ir imigracijos mastas. 2020 m. sausio 1 d. pirmą kartą per 28 metus Lietuvoje fiksuotas gyventojų skaičiaus padidėjimas. Nors kelerių praėjusių metų retrospektyva ir yra pozityvi, visgi bendros populiacijos tendencijos kol kas išlieka neigiamos.


Įvardintos globalios ir vidaus tendencijos lemia tai, kad nuo 1990 iki 2019 m. Lietuvos populiacija susitraukė beveik 1 mln. gyventojų, nuo 3,7 mln. iki 2,8 mln. gyventojų, o vidutinė šalies gyventojų amžiaus mediana padidėjo 11 metų ir šiuo metu siekia 44 m. Tai reiškia, kad jau šiandien pusė šalies gyventojų yra vyresni negu 44 m.


Senstanti visuomenė reiškia didesnes sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas, tad ir didėjančią naštą dirbantiesiems. Šiuo metu šias išlaidas dalinasi didesnė santykinė darbingo amžiaus gyventojų dalis, tačiau šalies darbo jėgos potencialas ilgainiui mažės, o vyresnio amžiaus žmonių dalis populiacijoje augs.

Su naujais iššūkiais susidurs ne tik valstybės paslaugų sistema, bet ir darbo rinka.

Šiuo metu gausiausios darbingo amžiaus kartos 40-mečiai ir 50-mečiai artėja prie pensinio amžiaus ir ilgainiui trauksis iš darbo rinkos.

 

Jaunesnių asmenų kartos yra mažesnės, todėl išliekant dabartinėms tendencijoms esamas bendras darbingo amžiaus gyventojų skaičius trauksis. Tiesa, vyresnio amžiaus gyventojai darbo rinkoje lieka vis ilgiau: auga pensinio amžiaus sulaukusių, tačiau darbo rinkoje liekančių, gyventojų dalis 7*.

 

Taip pat dalis besitraukiančios darbo jėgos pasekmių gali būti amortizuotos efektyvinant, skaitmeninant ar automatizuojant veiklos procesus bei pritraukiant darbingo amžiaus žmonių iš kitų šalių. Visgi norint sėkmingai pasinaudoti modernizacijos galimybėmis tam rengtis reikia iš anksto.


Senstanti visuomenė yra bene visų ekonomiškai išsivysčiusių valstybių realybė.

Tačiau šio klausimo vertinimai skiriasi. Viena vertus, senstančią visuomenę galima traktuoti kaip reikšmingą problemą valstybių paslaugų sistemoms, darbo rinkai ir geresnių gyvenimo standartų gyventojams siekiui. Visgi galima ir kita perspektyva. ES institucijose randasi požiūris, kad senėjanti visuomenė susijusi ne tik su galimais iššūkiais, bet ir naujomis galimybėmis.

 

Dėl specifinių visuomenės dalies virš 50 m. amžiaus poreikių formuojasi nauja prekių ir paslaugų rinka bei sąlygos naujiems darbo rinkos modeliams kurti.

Šios naujos galimybės Europoje yra apibūdinamos „sidabrinės ekonomikos“ terminu. Kalbant apie „sidabrinę ekonomiką“

 

Lietuvoje, veikiausiai, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas naujoms galimybėms darbo rinkoje. Taip yra todėl, kad priešingai nei JAV, Japonijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse Lietuvoje vyresnio amžiaus gyventojų grupė yra sąlyginai maža. Taip pat paprastai tai nėra pasiturinčių grupė. Tad šiems asmenims skirtos specifinių prekių ir paslaugų rinkos potencialas yra  ana ribotas.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse vyresnio amžiaus pradžia laikoma 60 8* arba 65-eri metai 9*.

Vyresnio amžiaus kategorijai gali būti priskiriami ir jaunesni žmonės, pavyzdžiui, psichinės sveikatos stiprinimo priemonių kontekste vyresnio amžiaus įvardijamas nuo 45-erių metų; sidabrinės ekonomikos kontekste 10* visuomenės dalis virš 50 metų amžiaus laikoma vyresne vartotojų grupe dėl specifinių jos poreikių.


Apžvalgoje, siekiant surinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti demografinių pokyčių sukuriamas galimybes, vadovaujamasi platesne sąvoka, įtraukiant tiek pensinį amžių jau pasiekusius, tiek vyresnio darbingo amžiaus visuomenės dalį (t. y., ir 50–64 metų amžiaus žmones).


Idant geriau suprasti vyresnio amžiaus žmonių padėtį visuomenėje ir galimybes darbo rinkoje šiuo metu bei ateityje, yra svarbu pažinti šioms galimybėms įtaką darančius veiksnius, tokius kaip vyresnio amžiaus žmonių sveikata ir kompetencijos: išsilavinimas, įgūdžiai, kitos darbui svarbios savybės. Be geresnio šių veiksnių ir esamos situacijos supratimo, taip pat reikalinga viešosios politikos, nukreiptos į vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, analizė, leidžianti suvokti politinį kontekstą.

Pirmame šio leidinio skyriuje dėmesys skiriamas Lietuvos visuomenės struktūrai, kaitos tendencijoms bei vyresnio amžiaus žmonių sveikatos klausimams.


Antrame skyriuje į vyresnio amžiaus gyventojus žvelgiama santykio su darbo rinka perspektyva, nagrinėjamas vyresnio amžiaus žmonių užimtumas, įgūdžiai, motyvacija dirbti.

 

Trečiame skyriuje pateikiama valstybės politikos vyresnio amžiaus žmonėms apžvalga, dėmesį sutelkiant į strateginį valdymo lygmenį.

SENJORAI - nebūkite vieniši  ...

SENJORAI - dalinkitės  ...

*ŠALTINIAI:
 

1 Europos Komisija, Ageing Europe, 2019

2 Mediana – tai skaičių eilės vidurinis elementas, požymio reikšmė, kuri dalija reikšmių eilutę į dvi lygias dalis. Šis dydis reiškia, jog 50 proc. skaičių eilutės reikšmių yra mažesnės, o likę 50 proc. didesni arba lygūs medianai.

3 Jungtinės Tautos, World population prospects, 2019 4 Lietuvos statistikos departamentas 5 Nacionalinio saugumo strategija, 2017 m. sausio 17 d. LR Seimo nutarimo Nr. XIII-202 redakcija.

4 Lietuvos statistikos departamentas.

 

5 Nacionalinio saugumo strategija, 2017 m. sausio 17 d. LR Seimo nutarimo Nr. XIII-202 redakcija.

6 OECD, The social and economic impact of emigration on Lithuania, 2013.

 

7 STRATA, Žmogiškojo kapitalo būklė. Kryptis – darbo rinka, 2019

 

8 Jungtinių tautų organizacija.

 

9 Pasaulio sveikatos organizacija.

 

10 European Parliament briefing. The silver economy Opportunities from ageing.

Registraciją  galite atlikti čia:

Pilniau galėsite

skaityti

ir naršyti

tik atlikę registraciją

t.y. registruoti

vartotojai

Registracija būtina tam, kad tiksliau ir aiškiau bendrautumėme ir dalintumėmės tikslia informacija.

Kaip dirbame:

Atidžiai renkame ir pristatome Jums tinkančią informaciją, talpiname Jūsų atsiųstus laiškus ir žinias nemokamai.

Mūsų paslaugos:

  • Linkedin
  • Facebook

TINKLALAPIO DIZAINĄ  KŪRĖ PARTNERIS

TINKLALAPIO IDĖJA IR TEISES VALDO

UAB BIURAS SENJORAI

Buveinė: Gedimino pr. 9, Vilnius​

Email: info@senjorai.com

Registracijos kodas: 305433510

PVM kodas: LT100013000014

1. Sąskaita prenumeratoriams:

SEB bank LT79 7044 0600 0836 3956

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

2. Sąskaita partneriams ir tiekėjams:

SWED bank LT39 7300 0101 6160 6010

iki 2020.07.20

INFORMACINĖ LINIJA:

Tel:  INFO linija 1588

UAB „Informacijos vadybos agentūra“

Buveinė: Algirdo g. 31, Vilnius ,

Lietuva LT 03219

Email: info@iva.lt

http://www.iva.lt/

Registracijos kodas: 1257 15764

PVM kodas: LT10 0001 2892 15

Sąskaita :

SEB bank LT11 7044 0600 0155 0736

© 2020 Design, Content Creatives & information by UAB BIURAS SENJORAI . Proudly created with Wix.com