„Ateitis tarnauja kaip dabarties sąlyga, taip kaip ir praeitis. Kas turėtų būti ir kas turės būti, yra pagrindas tam, kas yra.“
- Friedrich Wilhelm Nietzsche - filosofas(1844—1900)
Lietuvos SENJORŲ afiša
iki Rinkimų į Lietuvos Seimą liko 22 d.
2020.09.20
SENJORAI SVARSTYS / SENJORAI BALSUOS / SENJORAI RINKS
- - - - -
KAS ATSTOVAUS LIETUVOS SENJORUS –
TAI YRA VISŲ REIKALAS.
Lietuvoje garbinamos didžiosios užsienio kapitalo įmonės, sutinkamos išskėstomis rankomis – jas pristato, giria, liaupsina ne tik komercinė žiniasklaida, bet ir valdžia. O štai lietuviškojo kapitalo įmonės, verslininkai, ūkininkai, amatininkai ir jų kuriami lietuviški prekės ženklai tiek simpatijų nesulaukia. Lietuvos ekonomikos specialistai – privalo girti ne tik užsienio investuotojus, bet ir vietinius. Patirtis sako, kad turime sukurti aiškią strategiją, kuri padėtų vietiniam Lietuvos verslui gerinti reputaciją ir sukurti pridėtinę vertę Lietuviškiems produktams pristatant į vakarietiškas rinkas. Be abejo, realių pokyčių turėtų imtis tiek valdininkai, tiek verslas, tiek visuomenė.
Kas kūrė tokių procesų pagrindus? Aišku, kad vyresni žmonės, senjorai, kurių palikimą matome šiandien, tai ir tiltai, ir keliai, ir elektrinės, ir bažnyčios ir miestų bei miestelių architektūra.
Gerbkime vyresnius žmones, vertinkime Lietuvišką tapatybę!
KODĖL SENJORAI PRISIMENAMI TIK PRIEŠ RINKIMUS?
PAKLAUSKITE SENJORŲ ... SENJORAI ŽINO !
Todėl SENJORAI VIENYKIMĖS / KARTU MES STIPRŪS !
- - - - - - - -
KVIEČIAME visus SENJORUS BALSUOT !
DALINKITĖS SAVO IŠMINTIM
03 Rinkimų
Kartais sukame galvas, kaip tėvai mus užaugino be google?
Aiškiai prisimenam, kaip tėvai atsakymų į vaikų klausimus ieškojo paėmę nuo viršutinės sekcijos lentynos ir išsirinkę vieną iš daugybės enciklopedijų, kurios anuomet nespėdavo apdulkėti, nes buvo dažnai naudojamos.
Kartu vieną po kitos vartėme nespalvotas nuotraukas, kol rasdavom panašiausius į tai, atsakymus kas dėjosi ir bandėme suprasti ...
Šiandien vis labiau keliami logiški klausimai, kodėl tiek daug ir aktyviai viešojoje erdvėje, valdžios atstovai kviečia užsieniečius ir jų labai nori. Labai retai galima išgirsti, pamatyti ir to pasekoje pastebėti, kad lietuviai, reinvestuoja pelną Lietuvoje, ir yra tiek giriami, kiek nežinomi užseniečiai. Remiantis viešai prieinama statistika, galime padaryti tvirtą išvadą, kad ne užsienio kapitalo įmonės sukuria Lietuvos ekonomiką. Šiandie dienai Lietuviškas vietinis verslas, pakankamai išsivystęs, kai kuriais atvejais jau tapęs tarptautiniu ir kitose šalyse laukiamas lygiai taip pat, kaip Lietuvoje užsienio kapitalo įmonės. Tačiau vis dar sunku tai pripažinti, nes tiek valdžioje, tiek visuomenėje nėra suvokimo, kad Lietuvos gerbūvį užtikrina ne tik užsienio, bet ir lietuviškos įmonės. Lietuvos ekonomiką sukuria lietuviški verslai, kurie dažnai plečiasi, vystosi ir reinvestuoja į savo verslą čia Lietuvoje!
Pagaliau tik šiais metais 2020, rugsėjo mėn. turime problemos – kai lietuviams stigo strategijos, kuri nusakytų, kokia kryptimi nori judėti Lietuvai, kai Lietuvos rinka vis dar blaškėsi – pavyzdžiui, Lietuva laikė save pranašesne už kitas technologijų srityje, kai tuo metu užsienyje garsėjome tik interneto greičiu... - sprendimą ir Lietuvos visuomenė supažindinta su Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategija.
Dokumente apibrėžta mūsų šalies pristatymo užsienyje strategija ir nustatyta, kurias ūkio šakas Lietuva nori vystyti. Kuo ji nori būti garsi.
Galime susipažinti ir paanalizuoti Lietuvą palyginus su kaimyninėmis šalimis, kurios nedvejodamos apsisprendė dėl savo ateities ir per ganėtinai trumpą laikotarpį aplenkė visas Europos šalis (pvz.: kaimyninė Lenkija, pagal pagaminamų produktų vienetus, yra pirma Europoje gamybos rinkoje).
Nuo šiol Lietuvos institucijoms nebereikės svarstyti, kaip Lietuvą pristatyti pasauliui, – parengta Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija. Joje išskirtos pagrindinės valstybės sritys, tapsiančios Lietuvos komunikacijos pagrindu ateinantį dešimtmetį. Lietuva prisistatydama užsienyje išryškins savo pasiekimus ekonomikos, kultūros, valdymo ir talentų pritraukimo srityse. Išgrynintos ir keturios Lietuvos visuomenės vertybės: laisvė kurti, tobulėjimas, veržlumas ir ryšys su gamta.
Valstybei svarbios sritys ir vertybės susietos į bendrą pozicionavimą Open for Co-creation (Atviri kurti kartu), kurį vienijantis principas grindžiamas atvirumu, bendradarbiavimu ir veržlumu.
Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategija
SENJORAI - nebūkite vieniši ...
SENJORAI - dalinkitės ...
BŪKIME PILIETIŠKI SVARSTYKIME ANALIZUOKIME IR RINKIMĖS UŽ KĄ BALSUOSIME,
kas geriausiai atstovaus mūsų interesams, kas geriausiai mus girdi ir mus vienija ...
SENJORAMS - yra iš ko RINKTIS ...
Rugpjūčio 27 d. paaiškėjo politinių partijų rinkimų numeriai, kurie bus įrašomi artėjančių Seimo rinkimų biuleteniuose.
SENJORAI - NACIONALINĖ TAPATYBĖ ...
#senjoru balsas #nacionalines vertybes #nacionaline vienybe #nacionalinis patriotizmas #nacionaline tapatybe
Rubrika
DALINKITĖS
SENJORAI - būkime vieningi ...
SENJORŲ PASISAKYMŲ NUOMONIŲ DISKUSIJŲ SVETAINĖ
Senjorų Balsas
2020-09-20/21
ŽAVIMĖS, KAD PASIDALINOTE SAVO IŠMINTIMI
Nacionalinė VIENYBĖ
ir Nacionalinė TAPATYBĖ
Tradiciniai moralės šaltiniai yra: Lietuva, tauta, pilietinė visuomenė, šeima, darbas, menas, mokslas, religija, gamta, žmonės.Tradiciniai moralės šaltiniai yra: Lietuva, tauta, pilietinė visuomenė, šeima, darbas, menas, mokslas, religija, gamta, žmonės.
Pagrindinės nacionalinės vertybės, atsiskleidžia moralinių vertybių sistemoje: Tautinė tapatybė yra asmens tapatumas arba priklausymas vienai valstybei ar vienai Tautai ...
Senjorai - aktyviai gyvenkime, būkime nepakartojami !
PRISTATO
„Kai nusprendžiau ūkininkauti – gamtinė daržininkystė tapo mano gyvenimo būdu“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Statybos fakultete Nekilnojamojo turto vertinimo vadybos studijas baigusi ir pagal pasirinktą specialybę nė dienos nedirbusi Vilkė Vaida Tulabaitė.
„VILKĖS” ŪKIS, KURIAME BE TRĄŠŲ IR ARIMO AUGA SVEIKOS IR MAISTINGOS DARŽOVĖS "
Visai šalia Alytaus rajono ribos, Lazdijų rajone, Babrauninkų kaime, įsikūręs „Vilkės“ ūkis, kurio šeimininkė Vilkė Vaida Tulabaitė daržoves augina pagal natūralius gamtos dėsnius – nearia žemės, mažiau laisto, mažiau nei įprasta ravi, nekovoja su augalų ligomis ir kenkėjais, tačiau užaugina aukščiausios kokybės produktus.
Meilę gamtai būsimoji ūkininkė pajuto dar vaikystėje, daug laiko praleisdama močiutės sodyboje, vaizdingose Dusios ežero apylinkėse. Būdama maža mergaitė, ji žavėjosi įvairiais žolynais, todėl sprendimas imtis gamtinės žemdirbystės buvo labai natūralus vaikystėje užsimezgusio ryšio su gamta įprasminimas.
Pagrindinis principas – auginti švariai
Nusprendusi auginti daržoves, Vilkė VaidaTulabaitė davė sau žodį ūkinėje veikloje vadovautis principu – auginti ypač švariai bei gamtiškai arba neauginti visai. Savo daržuose moteris nenaudoja nei trąšų, nei chemikalų, nei mėšlo. Dalis daržų – gamtiniai, t. y. padengti mulčiu.
„Mulčius gamtinėje daržininkystėje labai svarbus, nes jis padeda sukurti terpę, padedančią daržovėms pasisavinti vitaminų tiek, kiek reikia. Sudaro sąlygas gyventi naudingiems mikroorganizmams, kurių veikla lemia augalų sveikatą, atsparumą, derlingumą ir maistinę vertę, bei vabzdžiams, efektyviai kovojantiems su daržo kenkėjais”, – aiškino V.V.Tulabaitė.
Buvusioje močiutės sodyboje – 10 hektarų ūkyje, kurio beveik 1 hektarą užima gamtinis daržas, – Vilkė VaidaTulabaitėūkininkauja jau ketverius metus.
Moteris įregistravo „Vilkės“ ūkį, tačiau nesiekė ekologinio ūkio statuso. „Mano sertifikatai – mano reputacija“, – tvirtina moteris.
Tokios pačios nuostatos laikosi visi gamtiškai ūkininkaujantieji. Todėl pirkėjai turi pasitikėti ūkininku arba patys vykti į ūkį ir pamatyti, kaip auginamos daržovės.
KALBĖKITE APIE VYRESNIŲ ŽMONIŲ VERSLUMĄ IR UŽIMTUMĄ.
BŪKIME VIENINGI IR GERBKIME SENJORUS!
Dabarties nėra. Yra tik artimiausia ateitis ir netolima praeitis.
George'as Carlinas (George Denis Patrick Carlin (May 12, 1937 – June 22, 2008))
PARAŠYKITE MUMS ...