• Black LinkedIn Icon
  • Black Facebook Icon
  • Black Twitter Icon
  • Black Instagram Icon
  • Facebook

Dalinkis savo išmintimi

„Ateitis dabar priklauso dviejų tipų žmonėms:

mąstančiam ir dirbančiam.

Iš esmės abu jie yra viena visuma, nes jei galvoti - tai ir dirbi."

- Viktoras Hugo - Victor-Marie Hugo

Prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris (1802 – 1885).

Maxima LOGO BW Q.jpg
lidl LOGO BW Q.jpg
iki LOGO BW Q.jpg
Rimi LOGO BW Q.jpg
Norfa LOGO BW  Q.jpg
Aibe LOGO BW Q.jpg
Ermitazas LOGO BW Q.jpg
TOP centras LOGO BW Q.jpg
PEPCO LOGO BW Q.jpg

 Lietuvos SENJORŲ afiša

iki Rinkimų į Lietuvos Seimą liko 11 d.

2020.10.01

SENJORAI  SVARSTYS  /  SENJORAI  BALSUOS  /   SENJORAI  RINKS

- - - - -
KAS ATSTOVAUS LIETUVOS SENJORUS –

TAI YRA VISŲ REIKALAS.

 

Prognozuojama, kad 2050 m. vyresni nei 60 metų žmonės sudarys maždaug ketvirtadalį pasaulio gyventojų.

Ir galbūt jie galės tada pakeisti pasaulį pagal savo norus, poreikius ir idėjas - priešingai nei šiandienos prognozės ir mokslininkų nuomonė.

 

Senėjimas jau prieštarauja vyraujančiam šiandien  jaunystės kultui, kuris po truputį išeina iš mados, kad tabu būtų rodomas kaip „tipiškos“ neišvengiamos senatvės reiškinys.

Bet ką daryti, jei žmogus, dirbęs keturis dešimtmečius, nori atsisakyti didmiesčio, komunikacijų, propogandos patiriamo streso, sumažinti socialinių ryšių skaičių, trokšta išeiti į pensiją ir išvykti į dykumą, mišką, kaimą ir auginti gėles savo sodelyje?

Ar atsiras vieta mūsų senatvei šiuolaikiniame pasaulyje, kur turėsime dirbti ilgiau ir nuolat mokytis naujų dalykų?

Deja, šiuolaikinėje visuomenėje nėra sukurti mechanizmai, skatinantys socialiai prasmingą pagyvenusių žmonių veiklą, taip palengvinant jų adaptaciją pensinio laikotarpio metu. Daugelis sociologų išėjimą į pensiją vadina „šoku“ arba „pensijos neuroze“, todėl svarbu sumažinti šį stresą. Pagyvenusiems žmonėms sunku prisitaikyti prie šiuolaikiniame pasaulyje vykstančių pokyčių, kurie dažnai sukelia pašaipą tarp jaunosios kartos.

Atsidūręs informacijos vakuume, pagyvenęs žmogus tampa dar uždaresnis savyje, patiria nerimo jausmą, negali susitaikyti su naujomis gyvenimo aplinkybėmis. Šiuo atžvilgiu vyresnio amžiaus žmonės turi padėti jiems realizuoti save informacinėje šiuolaikinės visuomenės erdvėje, atrasti naujų talentų ir įgyti naujų žinių tolesniam visaverčiam gyvenimui.

Visa tai galima pasiekti tik sukūrus neformaliojo pagyvenusių žmonių švietimo sistemą.

Penktoji UNESCO tarptautinė suaugusiųjų švietimo konferencija, vykusi 1997 m., Paragino sukurti „švietimo aplinką, kuri būtų palanki visų formų mokymuisi vyresnio amžiaus žmonėms, suteikiant vyresnio amžiaus žmonėms galimybę naudotis visomis paslaugomis ir sistemomis, kurios teikia suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi ir taip skatina aktyvų suaugusiųjų dalyvavimą visuomenės gyvenime “.

Gerbkime vyresnius žmones, vertinkime jų sukurtų darbus, palikimą, Lietuviškas tradicijas!

KODĖL SENJORAI PRISIMENAMI TIK PRIEŠ RINKIMUS? 
PAKLAUSKITE SENJORŲ ... SENJORAI ŽINO !


Todėl SENJORAI VIENYKIMĖS / KARTU MES STIPRŪS !

 

- - - - - - - - 

KVIEČIAME visus SENJORUS BALSUOT ! 

 

DALINKITĖS SAVO IŠMINTIM

13 Rinkimų

Įvardintos globalios ir vidaus tendencijos lemia tai, kad nuo 1990 iki 2019 m.

 

Lietuvos populiacija susitraukė beveik 1 mln. gyventojų, nuo 3,7 mln. iki 2,8 mln. gyventojų, o vidutinė šalies gyventojų amžiaus mediana padidėjo 11 metų ir šiuo metu siekia 44 m.

 

Tai reiškia, kad jau šiandien pusė šalies gyventojų yra vyresni negu 44 m.

Senstanti visuomenė reiškia didesnes sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas, tad ir didėjančią naštą dirbantiesiems. Šiuo metu šias išlaidas dalinasi didesnė santykinė darbingo amžiaus gyventojų dalis, tačiau šalies darbo jėgos potencialas ilgainiui mažės, o vyresnio amžiaus žmonių dalis populiacijoje augs. Su naujais iššūkiais susidurs ne tik valstybės paslaugų sistema, bet ir darbo rinka. Šiuo metu gausiausios darbingo amžiaus kartos 40-mečiai ir 50-mečiai artėja prie pensinio amžiaus ir ilgainiui trauksis iš darbo rinkos. Jaunesnių asmenų kartos yra mažesnės, todėl išliekant dabartinėms tendencijoms esamas bendras darbingo amžiaus gyventojų skaičius trauksis. Tiesa, vyresnio amžiaus gyventojai darbo rinkoje lieka vis ilgiau: auga pensinio amžiaus sulaukusių, tačiau darbo rinkoje liekančių, gyventojų dalis7. Taip pat dalis besitraukiančios darbo jėgos pasekmių gali būti amortizuotos efektyvinant, skaitmeninant ar automatizuojant veiklos procesus bei pritraukiant darbingo amžiaus žmonių iš kitų šalių. Vi gi norint sėkmingai pasinaudoti modernizacijos galimybėmis tam rengtis reikia iš anksto.

KOKIOS TURĖTŲ BŪTI MOKSLO KRYPTYS 

Švietimas pagyvenusiems žmonėms kitose šalyse
Europos visuomenė pagyvenusius žmones laiko aktyviais, sveikais žmonėmis, turinčiais profesinės patirties. 

Europoje vyresnio amžiaus žmonės laikomi vertingais visuomenei, todėl skatinamas vyresnio amžiaus žmonių švietimas.

Azijos šalyse manoma, kad pagyvenę žmonės turi palengvinti savo gyvenimą, o švietimas yra tam tikra socialinė paslauga.

Jungtinėse Amerikos Valstijose daroma prielaida, kad vyresnio amžiaus žmonės yra socialinio ir ekonominio visuomenės vystymosi dalis, tokiu atveju švietimas laikomas esminiu pagyvenusių žmonių poreikiu. Pavyzdžiui, vyresni amerikiečiai gali būti mokomi specialiuose universitetų skyriuose.

Prancūzijoje yra nevalstybiniai universitetai, mokantys pagyvenusius žmones;

Vokietijoje, Austrijoje ir Skandinavijos šalyse yra specialios programos vadinamosiose „aukštosiose nacionalinėse mokyklose“. Tuo pačiu metu neformaliojo papildomo švietimo tinklas yra gerai išvystytas specialių būrelių, klubų, konsultacijų centrų ir kt. forma.

Europos suaugusiųjų švietimo asociacija (EAEA) aktyviai skatina aktyvų ilgaamžiškumą ir mokymąsi visą gyvenimą.

Senstanti visuomenė yra bene visų ekonomiškai išsivysčiusių valstybių realybė. Tačiau šio klausimo vertinimai skiriasi. Viena vertus, senstančią visuomenę galima traktuoti kaip reikšmingą problemą valstybių paslaugų sistemoms, darbo rinkai ir geresnių gyvenimo standartų gyventojams siekiui. Visgi galima ir kita perspektyva. ES institucijose randasi požiūris, kad senėjanti visuomenė susijusi ne tik su galimais iššūkiais, bet ir naujomis galimybėmis. Dėl specifinių visuomenės dalies virš 50 m. amžiaus poreikių formuojasi nauja prekių ir paslaugų rinka bei sąlygos naujiems darbo rinkos modeliams kurti. Šios naujos galimybės Europoje yra apibūdinamos „sidabrinės ekonomikos“ terminu. Kalbant apie „sidabrinę ekonomiką“ Lietuvoje,veikiausiai, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas naujoms galimybėms darbo rinkoje. Taip yra todėl, kad priešingai nei JAV, Japonijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse Lietuvoje vyresnio amžiaus gyventojų grupė yra sąlyginai maža. Taip pat paprastai tai nėra pasiturinčių grupė. Tad šiems asmenims skirtos specifinių prekių ir paslaugų rinkos potencialas yra gana ribotas.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse vyresnio amžiaus pradžia laikoma 608 arba 65-eri metai9. Vyresnio amžiaus kategorijai gali būti priskiriami ir jaunesni žmonės, pavyzdžiui, psichinės sveikatos stiprinimo priemonių kontekste vyresnio amžiaus įvardijamas nuo 45-erių metų; sidabrinės ekonomikos kontekste visuomenės dalis virš 50 metų amžiaus laikoma vyresne vartotojų grupe dėl specifinių jos poreikių.
Apžvalgoje, siekiant surinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti demografinių pokyčių sukuriamas galimybes, vadovaujamasi platesne sąvoka, įtraukiant tiek pensinį amžių jau pasiekusius, tiek vyresnio darbingo amžiaus visuomenės dalį (t. y., ir 50–64 metų amžiaus žmones).
Idant geriau suprasti vyresnio amžiaus žmonių padėtį visuomenėje ir galimybes darbo rinkoje šiuo metu bei ateityje, yra svarbu pažinti šioms galimybėms įtaką darančius veiksnius, tokius kaip vyresnio amžiaus žmonių sveikata ir kompetencijos: išsilavinimas, įgūdžiai, kitos darbui svarbios savybės. Be geresnio šių veiksnių ir esamos situacijos supratimo, taip pat reikalinga viešosios politikos, nukreiptos į vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, analizė, leidžianti suvokti politinį kontekstą. Pirmame šio leidinio skyriuje dėmesys skiriamas Lietuvos visuomenės struktūrai, kaitos tendencijoms bei vyresnio amžiaus žmonių sveikatos klausimams.
Antrame skyriuje į vyresnio amžiaus gyventojus žvelgiama santykio su darbo rinka perspektyva, nagrinėjamas vyresnio amžiaus žmonių užimtumas, įgūdžiai, motyvacija dirbti. Trečiame skyriuje pateikiama valstybės politikos vyresnio amžiaus žmonėms apžvalga, dėmesį sutelkiant į strateginį valdymo lygmenį.

SENJORAI - nebūkite vieniši  ...

SENJORAI - dalinkitės  ...

BŪKIME PILIETIŠKI SVARSTYKIME ANALIZUOKIME IR RINKIMĖS UŽ KĄ BALSUOSIME,
kas geriausiai atstovaus mūsų interesams, kas geriausiai mus girdi ir mus vienija ...

SENJORAMS - yra iš ko RINKTIS  ...

As balsuosiu VRK 2020 09 13.jpg
Rugpjūčio 27 d. paaiškėjo politinių partijų rinkimų numeriai, kurie bus įrašomi artėjančių Seimo rinkimų biuleteniuose.
Naujienos vrk lt 2020 08 28 004 Partijos

SENJORAI - NACIONALINIS MOKSLAS ...

#senjoru balsas #nacionalines vertybes  #nacionaline vienybe  #nacionalinis patriotizmas #nacionaline tapatybe #nacionaline kultura #nacionaline kuryba

#nacionalinis darbas #nacionalinis uzimtumas #nacionalinis svietimas #nacionaline sveikata #nacionalinis mokslas

Rubrika

DALINKITĖS

  • Facebook
  • Black Twitter Icon
  • LinkedIn

SENJORAI - būkime vieningi ...

SENJORŲ   PASISAKYMŲ   NUOMONIŲ   DISKUSIJŲ   SVETAINĖ

Senjorų Balsas 

2020-09-30/10-01

SENJORU BALSAS 2020 logo icone 07.jpg

ŽAVIMĖS, KAD PASIDALINOTE  SAVO  IŠMINTIMI 

Nacionalinė VIENYBĖ

bei Nacionalinis MOKSLAS

  • Facebook
  • Twitter Black Round
  • Instagram - Black Circle
  • LinkedIn

Tradiciniai moralės šaltiniai yra: Lietuva, tauta, pilietinė visuomenė, šeima, darbas, menas, mokslas, religija, gamta, žmonės.

 

Pagrindinės nacionalinės vertybės atsiskleidžia moralinių vertybių sistemoje: mokslas - žinių vertė, siekimas tiesos, mokslinis pasaulio vaizdas, tobulėjimas ...

Senjorai - dalinkitės savo išmintimi ir patirtimi !

Patarimas Lietuvai – išsirinkti strategines kryptis

Vis dėlto sukurti sėkmingą įmonę Lietuvoje nebuvo taip lengva. Penkerius metus dirbdami, gyvendami ir mokydamiesi užsienyje broliai Vizbarai norėjo grįžti ir kurti čia, nors patys pripažįsta, jei būtų likę Vokietijoje, viskas būtų buvę daug paprasčiau.

„Buvo natūralus noras grįžti. Gerai, kad tas noras sutapo su galimybėmis. Atsirado sąlygos grįžti, pavyko susirasti investicijų. Jei čia nebūtų investicijų, rizikos kapitalo fondų, tikrai nebūtume grįžę. N

ebuvo taip, kad pirma grįžome, o po to galvojome, ką daryti“, – sako A. Vizbaras.

Brolis techn 003.jpg
Brolis techn 001 Q.jpg

„Brolis Sensor Technology“ yra speciali „Brolis Group“ jutiklių technologijų įmonė, nuo 2018 m. Atskira kaip atskira įmonė iš UAB „Brolis Semiconductors“.

„Brolis Semiconductors“ 2011 m. Įkūrė trys broliai Vizbarai - Augustinas, Kristijonas ir Dominykas. 2012 m. Įmonė pritraukė pradinį rizikos kapitalo finansavimą ir pastatė moderniausią objektą Vilniuje, Lietuvoje. 2015 m. „Brolis“ pritraukė naujas didžiųjų kietojo kūno gamintojų investicijas, kad pakeistų rizikos kapitalo fondą ir sustiprintų įmonės tikslą tapti vertikaliai integruotu gamintoju. Akcijų išpirkimas iš „LitCapital“ buvo sėkmingai užbaigtas 2017 m.

„Brolis Semiconductors“ pagrindinis dėmesys skiriamas geriausių pasaulyje infraraudonųjų spindulių lazerių gaminių kūrimui nuo artimojo infraraudonųjų spindulių iki vidurio infraraudonųjų spindulių. Pasitelkusi kompanijos tarptautinę padėties nustatymo ir moderniausią infrastruktūrą, aukščiausia talentų inžinerijos ir mokslo personalo įmonė gali sukurti pažangiausius saugumo, medicinos, mokslinių tyrimų ir pramonės pritaikymo sprendimus. Mūsų unikalus įgūdžių rinkinys ir didžiausia pasaulyje ilgos bangos infraraudonųjų spindulių optoelektronikos epitaksija padėjo pademonstruoti daugybę pasaulio rekordų turinčių prietaisų didžiausioje pramoninėje „GaSb“ substrato platformoje šiandien.

Nuo pat įkūrimo „Brolis Semiconductors“ augo dinamiškai, pasižymėjo daugybe apdovanojimų, nuolatinėmis naujovėmis ir nuosekliu tiek personalo, tiek infrastruktūros augimu. Šiuo metu „Brolis“ veikia trijose vietose, turėdama būstinę ir gamybinę patalpą Vilniuje, Lietuvoje, gynybos ir saugumo pardavimo vietas E-O sistemose Larne (Šiaurės Airija, JK) ir „Silicon Photonics“ veiklą Gente (Belgija). 2018 m. Pabaigoje „Brolis Semiconductors“ puslaidininkių ir jutiklių technologijas atskyrė į atskirą subjektą - UAB „Brolis Sensor Technology“.

Pagrindinė BROLIS technologija apima pažangių III-V medžiagų molekulinių spindulių epiteksiją namuose, mikroschemų dizainą, hibridinę III-V komponentų integraciją su silicio fotonika, pažangią pakuotę ir mikrooptiką, taip pat pilną elektrooptinių sistemų projektavimą ir surinkimą. išsami pažangiausių programų kvalifikacija.

Brolis logo.jpg
Brolis techn 002.jpg
„Mokslas sugeba išplėsti kiekvienos valstybės sienas, nesusiaurindamas savo kaimynų sienų, ir padidamas kiekvienos tautos gerovę, nieko neatimdamas iš kitų."
- Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis - angl. Winston Leonard Spencer Churchill  – britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje.
(1874 m. lapkričio 30 d. – 1965 m. sausio 24 d.)  

PARAŠYKITE MUMS ...

Registraciją  galite atlikti čia:

Pilniau galėsite

skaityti

ir naršyti

tik atlikę registraciją

t.y. registruoti

vartotojai

Registracija būtina tam, kad tiksliau ir aiškiau bendrautumėme ir dalintumėmės tikslia informacija.

Kaip dirbame:

Atidžiai renkame ir pristatome Jums tinkančią informaciją, talpiname Jūsų atsiųstus laiškus ir žinias nemokamai.

Mūsų paslaugos:

  • Linkedin
  • Facebook

TINKLALAPIO DIZAINĄ  KŪRĖ PARTNERIS

TINKLALAPIO IDĖJA IR TEISES VALDO

UAB BIURAS SENJORAI

Buveinė: Gedimino pr. 9, Vilnius​

Email: info@senjorai.com

Registracijos kodas: 305433510

PVM kodas: LT100013000014

1. Sąskaita prenumeratoriams:

SEB bank LT79 7044 0600 0836 3956

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

2. Sąskaita partneriams ir tiekėjams:

SWED bank LT39 7300 0101 6160 6010

iki 2020.07.20

INFORMACINĖ LINIJA:

Tel:  INFO linija 1588

UAB „Informacijos vadybos agentūra“

Buveinė: Algirdo g. 31, Vilnius ,

Lietuva LT 03219

Email: info@iva.lt

http://www.iva.lt/

Registracijos kodas: 1257 15764

PVM kodas: LT10 0001 2892 15

Sąskaita :

SEB bank LT11 7044 0600 0155 0736

© 2020 Design, Content Creatives & information by UAB BIURAS SENJORAI . Proudly created with Wix.com