Kaip kalbėti su šunimi
Jei mes suskirstome savininkus į tipus, atsižvelgiant į tai, kaip jie bendrauja su šunimis, tada paaiškėja, kad kai kurie kalbasi su jais tam tikrų komandų pagalba, o kiti turi šiltų, atvirų, intymių pokalbių apie viską pasaulyje. Ir pirmieji tiki didžiojo „Tu negali“ galia, įterpdamas šį beprasmį žodį ("Fu") į beveik bet kokį bendravimo aktą. O antrasis pasakys kailiniam savo draugui, koks jo organizacijos viršininkas yra tironas ir kad kaimynas vėl pradėjo dažnai vedžiotis ir keisti drauges. Juk visi žino ir tvirtai įsitikinę, kad šuo viską supranta, tik nemoka kalbėti.

Tiesą sakant, viskas yra atvirkščiai.

Šuo ne viską supranta.

Bet anksčiau ar vėliau jis išmoksta susikalbėti su savininku, kad jis šeimininką suprastų. Jei, be abejo, nuo pat pirmos gyvenimo dienos namuose pradedate su šuniuku teisingai kalbėtis. Teisingai - tai bendrauti su šunimi maždaug taip, kaip su vaiku, kuris jau daug ką supranta, bet dar neišmoko daiktų ir reiškinių pavadinti žodžiais ir tarti per burną.

Šuo gana greitai išmoksta gyvybiškai svarbias sąvokas.

Panašu, kad ne vienas šuo neliko abejingas žodžiams: „Mariau, ar tu valgysi?“. Net jei jis visai ne Marius, o Janina.

Reikia kalbėti su šuniuku apie visus dalykus, kurie bent jau turi ką nors bendro su šuns gyvenimu. Nesvarbu, ar tai jūsų mėgstamiausio žaidimo pavadinimas, ar jūsų pasivaikščiojimo batų uždėjimo procesas. Jūs, be abejo, neturėtumėte skelbti sudėtingų monologų apie tai, kokie dabar brangūs šunų mylėtojų batai, o pilami žiema gatvėse reagentai liejasi ir išgadina avalyne, kai tu priverstas tiek daug vaiksčioti. Erodai. Tačiau visai tikslinga, kai eini pasivaikščioti su šunimi, pasakyti jam, kad štai batai ir mes juos dabar užsimausime, o šuo bus laimingiausias lauke. Anksčiau ar vėliau, išgirdęs žodį „batai“, šuo kažkaip sureaguos - apsidžiaugs, kad eina pasivaikščioti, arba nusimins, kad vėl neleidžiama eiti vaikščioti ir šeimininkas išeis kažkur vienas be augintinio.

Įvairių tyrimų duomenimis, šunys gali įsiminti apie 200 žodžių.

Geriau, be abejo, kad tai būtų funkciniai žodžiai ir nereikia išlieti sielos, bendraujant kaip su motina ar geriausiu draugu, šuo negali prisiminti keliolika emociškai nerišliai suregztų sakinių, tuo labiau kuriuos naudojate kalboje retai. Kuo aiškiau parodysite šuniui, ką reiškia konkretus žodis, tuo greičiau jis išmoks jį atskirti nuo kitų. Pvz., Pilant vandenį į dubenį vilnoniam draugui, jūs galite jo kaskart paklausti: „Ar tu gersi?“ Jį, be abejo, domina bet koks manipuliavimas dubeniu ir netrukus jis atsimins žodį „gėrimas“. Arba žodis „kamuolys“, jei mesti į jį žaislą ir paprašyti „nešti kamuolį“ ir netrukus jis atsimins žodį „kamuolys“. Tuomet jau galite užmegzti visavertį dialogą su šunimi. 

Jei jūsų augintinis atėjo, sakykim,  ir iš jo mimikos supraste, kad jis nori ko nors iš savo šeimininko, tai verta augintinio paklausti: „Gerti? Kamuoliukas? Ant sofos?" Jei šuo žino šiuos žodžius, jis tikrai atsakys į kai kuriuos iš jų: „Taip, aš neprieštarauju gerti / žaisti kamuolį / lipti ant sofos“. Dialogas gali būti laikomas sėkmingu - kai šuo atėjo su prašymu, o savininkas jį suprato ir prašymą patenkino. Pritraukimą „pažvelgti į kalbantį šunį“ galima lengvai įtraukti į atostogų su draugais programą.

Kitas naudingas būdas kalbėtis su šunimi yra pagrįstas tuo, kad savininkas išreiškia savo šuns veiksmus tuo metu, kai jis tik ruošiasi juos atlikti.

Tarkime, kad tavo augintinis ruošiasi miegoti.  Nuėjęs į sofos šoną, pradeda ruoštis ir įsitaisyti miegoti. Galite jam pasakyti: „Eik miegoti, miegok“. Ir jis atsiguls, todėl  kad ir ketino. Bet ateityje šiuos žodžius jis susies su savo nuotaika, kad galėtų atsigulti ir galės miegoti jūsų paprašius „miegok“..

Ta pati technika veikia ir paprašius pagaliau atsilengvinti. Kartodami šį žodį, prieš tai kai  šuo pakels koją prie stulpo, ir girdamasis jį supras ir po jo ištarimo „sys“.., galite išmokyti jį reikiamu metu tai padaryti. Net tai, nors tai atrodė neįveikiamas ir per sunkus išmokti įgūdis, tačiau tai reikia atsiminti, pavyzdžiui, kelionėse ar kitose ekstremaliose situacijose, kai reikia ištuštinti šuns pūslę per ribotą laiką arba ribotoje vietoje tai tikras pasiekimas.

Kai kuriuos būtinus veiksmus, kuriuos savininkas daro dėl jo, bus naudinga kalbėtis su šunimi.

Pavyzdžiui, jūs ir jūsų šuo einate šalikeliu. Dr...., dr.... ! Už jūsų atsiranda automobilio variklio girdimas triukšmas. Akivaizdu, kad reikia pasitraukti ir leisti transportui pravažiuoti. Verta pasakyti šuniui: „Leiskime mašinai pravažiuoti“, „mašina“ timtelėkite jį už pavadėlio, sustokite ir palaukite. Jei šuo nesutinka laukti ir skuba į laukus, galite dar kartą pakartoti „mašina“ ir neleisti jam pabėgti, laikyti prie savęs. Tam tikru metu, kai bus naudojamas žodis „automobilis“, „mašina“ jis pats suprantamai pasitrauks. Ir jei jūs baigsite šį renginį fraze „Gerai padaryta, eikime“, tada geras šuo eis laisvai toliau, o kai automobilis pravažiuos, jis išmoks pasitraukti davus komandą.. Panašus mechanizmas veikia, jei reikia išmokyti šunį frazių „tegul svečiai nusiregia“, „tegul močiutė praeina “, „palik katiną“ ir kt. Frazės dėkojant ir pagyrimai padeda įsiminti žodžius kaip niekas kitas.

Kalbėdami suprantamais žodžiais ir kantriai šaukdami daiktus jų vardais, kalbėdami su savo šunimi, padarome jam suprantamesnę ir nuspėjamą aplinką. Padrąsinantis žodis ištartas galimai nerimą keliančioje situacijoje šunįgali nuraminti , jei jis jau žino ar girdėjo jo reikšmę.

Na, apskritai, bendras šuns ir šeimininko gyvenimas taps mažiau nervingas abiem pusėms, jei jie sugebės vienas kitam paaiškinti ir vienas kitą geriau suprasti.

​