Lietuva - sensta !

2020.10.06

05  Visuomenės senėjimas ir sveikatos būklė

Žmonės skirtingi - todėl matyt skirtingai vertina ir aktualiausią pasaulio darbotvarkę. Kažkas mano, kad „Islamo valstybė“, „Emigrantai“, „COVID-19 yra pagrindinės pasaulinės problemos, o kažkas - kad Donaldas Trumpas o, gal - spartus žmonijos senėjimas. Taip atsitinka todėl, kad išsivysčiusiose šalyse pastebimai mažėja gimstamumas ir ilgėja gyvenimo trukmė.

2015 m. Planetoje gyveno 901 milijonas žmonių, vyresnių nei 60 metų. Remiantis Jungtinių Tautų prognoze, iki 2030 m. jų bus 1,4 mlrd., O iki 2050 m. - 2,1 mlrd.

Tai sukuria didžiulę ekonominę naštą nusistvėjusiai finansinei valstybių sistemai ir gali pakenkti daugelio šalių socialinei politikai.

Nors vyresnių, senjorų, pagyvenusių, senų žmonių yra vis daugiau, tačiau verslas vis dar daugiausia orientuojas iį jaunimą. Tai pasireiškia madoje, žiniasklaidoje ir kine, todėl mokslo studijose kalbama apie kultūros paauglystę. Sėkmės pavyzdžiai yra akivaizdžiai jaunesni - pasaulis žavisi jaunomis estrados žvaigždėmis, startuoliais ir tinklaraštininkais. Didelės korporacijos, tokios kaip „Google“ ir „Facebook“, pasikliauja jaunais darbuotojais, o patyrusiems specialistams, kurie artėja prie pensijos, vis sunkiau rasti darbą.

Daugelyje rinkų ignoruojami vyresnio amžiaus žmonių poreikiai, nes verslininkai nemato jų kaip savo vartotojo.

Vyresnioji karta kaip vartotojų segmentas
Kai kurie analitikai senėjančią visuomenę vertina kaip postūmį ekonomikai. Pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo, dabar atėjo laikas pagerinti jo kokybę. Vyresnioji karta yra didelė beveik bet kokio verslo klientų kategorija, pradedant prekybos tinklais ir baigiant privačia medicina. Svarbu, kad verslininkai atsižvelgtų į savo poreikius ir kurtų jiems naujas paslaugas.

Vyresni žmonės - registruokitės ...

VYRESNI - bendraukime ...

Vyresnių žmonių socialinis aktyvumas

ir emocinė būklė

 

Vyresnio amžiaus visuomenės dalis didėja ir ją charakterizuojančios ypatybės bei jos vyraujančios nuotaikos stipriai veiks visos valstybės gyvenimą.

 

Būtina siekti, kad vyresnio amžiaus žmonės gerai jaustųsi, aktyviai dalyvautų kultūriniame ir politiniame gyvenime, plėtotų socialinius ryšius, būtų kuo savarankiškesni pasitelkdami naujas technologinius sprendimus ir pan.

 

Ataskaitoje Lietuvos situacija apžvelgiama pagal Aktyvaus senėjimo indeksą, aptariami Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių psichologinės būklės apklausos rezultatai.


Aktyvaus senėjimo indeksas apjungia keletą aktyvumą vyresniame amžiuje lemiančių veiksnių: elgsenos ir asmeninės savybės, ekonominės galimybės, valstybės kultūra ir santvarka, sveikatos ir socialinės paslaugos, pritaikyta aplinka ir infrastruktūra.

 

Kol kas Lietuvos pozicijos šiame indekse yra žemos (20 vieta ES) ir nesiekia ES vidurkio (18 pav.).

 

Tai rodo, kad bendrai vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės rodikliai ir prielaidos jų augimui nėra aukšti.

Pagal vyresnio amžiaus žmonių užimtumo rodiklius lenkiame ES vidurkį, tačiau vyresnio amžiaus žmonių potencialas turi būti matuojamas ne tik aktyvumu darbo rinkoje, bet ir dalyvavimu visuomeniniame gyvenime, gyvenimo kokybe, pajėgumais ir galimybėmis aktyviam senėjimui. 

Lietuvos pozicijos gana žemos pagal vyresnio amžiaus savanorišką veiklą ir dalyvavimą politiniame gyvenime.

 

Pusė apklaustųjų nedalyvauja ir neketina dalyvauti savanoriškoje veikloje.

Skeptiškas požiūris į šią veiklą stiprėja su respondentų amžiumi: nedalyvaujantys ir neketinantys dalyvauti savanoriškoje veikloje nurodė 46 proc. 45–64 m. amžiaus asmenų ir 72 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų.

Taip pat mažiau linkę įsitraukti į savanorišką veiklą yra žemesnį išsilavinimą turintys asmenys.

STRATA ataskaita del senejimo 2020.jpg

SENJORAI - nebūkite vieniši  ...

DALINKIS SAVO IŠMINTIMI

...

Sveiki atvykę,

įsijungus ir prisijungus į bendruomenę

www.senjorai.com!

SENJORAI - dalinkitės  ...


Taigi, būtina daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties, bendruomeniškumo didinimui, nes tai turi įtakos žmonių savijautai ir psichologinei būsenai. Kol kas Lietuvoje vyresnio amžiaus gyventojai gyvenimu patenkinti mažiau negu vidutinis ES pilietis (19 pav.). Viena vertus, tai yra sietina su ekonominiais ir aplinkos veiksniais, tačiau įtaką tokiai savijautai daro ir socialiniai aspektai. Pastebima, kad vyresnio amžiaus gyventojų socialinis ratas traukiasi ir balansuoja ant socialinės izoliacijos ribos23. Dažnas vyresnio amžiaus gyventojas per dieną vidutiniškai bendrauja vos su vienu žmogumi. Vyresnio amžiaus gyventojų socialiniai ryšiai trapūs. Net penktadalis 60 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų ištikus bėdai neturėtų giminaičių ar draugų, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos.

Taip pat pastebima, kad nors suaugę vaikai ar kiti artimi giminaičiai ir gali suteikti pagalbą, tačiau toks santykis nebūtinai patenkina emocinius bendravimo poreikius. Ši problema ypač ūmi kalbant apie vienišus senolius.
Daugiau nei pusė 60 m. ir vyresnių Lietuvos žmonių, gyvenančių vienų, bent kartais pasijaučia socialiai vieniši: jiems iš aplinkoje esančių žmonių kur kas dažniau nei gyvenantiems kartu su kitais trūksta tokių, kuriais galėtų visiškai pasikliauti (56,4 proc. lyginant su 47,4 proc. tų, kurie gyvena ne vieni), kuriems jaustųsi artimi (55,6 proc. ir atitinkamai 44 proc.) ir į kuriuos galėtų kreiptis ištikus bėdai (53,5 proc. ir 35,7 proc.)25.


Tai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių įtraukties bei geros emocinės sveikatos užtikrinimui reikalingas papildomas dėmesys.

Socialinės vienatvės ir izoliacijos mažinimui reikalingos priemonės, kurios skatintų įsitraukimą į prasmingas veiklas, susipažinimą su bendraamžiais ar kitų amžiaus grupių atstovais. 

Apibendrinant, Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių pasitenkinimas gyvenimu santykinai žemas. Lietuvos vyresnių gyventojų socialinis aktyvumas ir emocinė būklė, palyginti su ES, prasti. Nors darbo rinkoje vyresnių asmenų užimtumas aukštas, dalyvavimas visuomeniniame gyvenime vangus. Tai galima sieti su nesusiformavusia savanoriavimo kultūra, prastesne sveikatos būkle, poreikiu padidinti mažas pajamas.

Pavyzdys:

Vyresnių nei 50 metų asmenų dalyvavimo ekonominiam aktyvume lygis 2018 m. Ketvirtąjį ketvirtį Lenkijoje

Šiuo metu darbo į darbo rinką įsilieja daugiau, nei ją paliekančių žmonių.
Tikimasi, kad šis reiškinys dar sustiprės.
Atliktų Lenkijoje ezultatai rodo, kad 2018 m. Ketvirtąjį ketvirtį ekonomiškai aktyvių,

vyresnių nei 50 metų žmonių, grupė Lenkijoje sudarė 4 604,0 tūkst. asmenų, kurie sudarė 33,5% šios amžiaus grupės gyventojų (ši dalis vadinama ekonominės veiklos lygiu).

Analizuojamo amžiaus ekonomiškai aktyvūs žmonės sudarė 27,0% viso ekonomiškai aktyvių žmonių.
2018 m. Ketvirtąjį ketvirtį, kas ketvirta vyresnė nei 50 metų moteris buvo ekonomiškai aktyvesnė (26,2 proc.).

To paties amžiaus vyrų ekonominės veiklos lygis buvo daug didesnis ir siekė 42,8%.

Teritoriniu požiūriu šio rodiklio pasiskirstymas yra įvairus.

Lenkija ataskaita del senejimo ir uzimtu
Lietuvos Higienos institutas, remdamasis Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, paskelbė išankstinius duomenis apie 2020 metais mirusių asmenų mirties priežastis.

Kiek ir kokių mirčių 2020 m. kovo-birželio mėnesiais, kai šalyje buvo įvestas karantinas, buvo fiksuojama daugiausia.
Per keturis karantino mėnesius dėl COVID-19 infekcijos mirė 73 asmenys.
(tai sudarė tik 0,54 % nuo visų fiksuotų mirčių)
Nuo ko mirė daugiausia žmonių?

Iš viso 2020 m. kovo-birželio mėnesiais
Lietuvoje mirė 13 472 nuolatiniai šalies gyventojai.
Buvo fiksuotas netekčių skaičius:
    Kovo mėn. – 3 570 mirčių,
    Balandžio mėn. – 3 322 mirtys,
    Gegužės mėn. – 3 045 mirtys,
    Birželio mėn.  – 3 535 mirčių.
 
Daugiausia mirčių karantino laikotarpiu buvo fiksuota dėl kraujotakos sistemos ligų.

SENJORAI - dalinkitės  ...

Parašykite mums apie suteiktas ar nesuteiktas medicinos, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas paskutiniu metu ... 

NAUJIENOS!

 04  SPAL

ss 13 vaistai.jpg

Kaip rašoma pranešime, teikiamoje informacijoje nurodyti konkrečių farmacijos kompanijų vaistai ir jų kainos Lietuvoje, juos keičiant bendriniais pavadinimais (vaistas1, vaistas 2 ir t. t.) bei referentinėse šalyse, išskiriant 10 pozicijų, kur didžiausi kainų skirtumai. Lentelėje pateiktiems vaistams 10 farmacijos kompanijų (Teva, Mylan Healthcare, GlaxoSmithkline, Sanofi, Pfizer, Novartis, Astra Zeneca, Novonordisk, Sandoz, Berlin Chemie. Šios farmacijos kompanijos nenorėjo sumažinti kainų 47 vaistiniams preparatams) nesumažino kainų, nors Europos šalims analogiškiems vaistams siūlo kur kas mažesnes, todėl Lietuvos gydytojai netenka galimybės skirti šiuos vaistus pacientams.

 

Skaityti daugiau čia ...

2020.10.04

Per 2020 m. pirmą pusmetį Lietuvoje mirė 23 127 žmonės, nuo covid-19 – tik 77 (0,3 proc.)
CORONE statistika Lietuvoje 2020 10 04 Q

Lietuva nėra vyresnių, senjorų, pagyvenusių, senų žmonių šalis. Blogiausia padėtis yra pajamų saugume ir rodiklyje palanki aplinka (90 vieta iš 96 viettų reitinge):

 

Geriausiai senjorai, pagyvenę žmonės gyvena Švedijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje, blogiausiai - Afganistane, rodo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) ir „HelpAge International“ parengtas reitingas. 

Rodiklis =

vieta vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės indekse (iš 96 šalies).

Bendras reitingas ir vertė:

   20 vieta - Estija

   32 vieta - Lenkija;

   35 vieta - Latvija;

   60 vieta - Lietuva;

   64 vieta - Baltarusija; 

   65 vieta - Rusija

   82 vieta - Ukraina

Rodiklis =

vieta vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės indekse (iš 96 šalies).

Pajamų saugumas:

   32 vieta - Lenkija;

   35 vieta - Latvija;

   38 vieta - Estija;

   37 vieta - Rusija;

   43 vieta - Ukraina

   50 vieta - Baltarusija

   53 vieta - Lietuva

Sveikatos būklė:

   48 vieta - Lenkija;

   55 vieta - Estija;

   65 vieta - Lietuva

   66 vieta - Latvija;

   84 vieta - Baltarusija;

   85 vieta - Ukraina

   86 vieta - Rusija; 

 

Gebėjimai:

    7 vieta - Estija;

   14 vieta - Latvija;

   17 vieta - Lietuva 

   26 vieta - Rusija;

   61 vieta - Lenkija;

   64 vieta - Baltarusija;

   85 vieta - Ukraina

 

Palanki aplinka:

   37 vieta - Lenkija;

   39 vieta - Estija;

   44 vieta - Baltarusija;

   68 vieta - Latvija;

   82 vieta - Rusija;

   85 vieta - Ukraina

   90 vieta - Lietuva 

SENSTA Lietuva TYRIMAI 01 psl 2018 Q.jpg
SENSTA Lietuva TYRIMAI 02 psl 2018 Q.jpg

Registraciją  galite atlikti čia:

Pilniau galėsite

skaityti

ir naršyti

tik atlikę registraciją

t.y. registruoti

vartotojai

Registracija būtina tam, kad tiksliau ir aiškiau bendrautumėme ir dalintumėmės tikslia informacija.

Kaip dirbame:

Atidžiai renkame ir pristatome Jums tinkančią informaciją, talpiname Jūsų atsiųstus laiškus ir žinias nemokamai.

Mūsų paslaugos:

  • Linkedin
  • Facebook

TINKLALAPIO DIZAINĄ  KŪRĖ PARTNERIS

TINKLALAPIO IDĖJA IR TEISES VALDO

UAB BIURAS SENJORAI

Buveinė: Gedimino pr. 9, Vilnius​

Email: info@senjorai.com

Registracijos kodas: 305433510

PVM kodas: LT100013000014

1. Sąskaita prenumeratoriams:

SEB bank LT79 7044 0600 0836 3956

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

2. Sąskaita partneriams ir tiekėjams:

SWED bank LT39 7300 0101 6160 6010

iki 2020.07.20

INFORMACINĖ LINIJA:

Tel:  INFO linija 1588

UAB „Informacijos vadybos agentūra“

Buveinė: Algirdo g. 31, Vilnius ,

Lietuva LT 03219

Email: info@iva.lt

http://www.iva.lt/

Registracijos kodas: 1257 15764

PVM kodas: LT10 0001 2892 15

Sąskaita :

SEB bank LT11 7044 0600 0155 0736

© 2020 Design, Content Creatives & information by UAB BIURAS SENJORAI . Proudly created with Wix.com