Lietuva - sensta !

2020.10.05

04  Visuomenės senėjimas ir sveikatos būklė

Žmonės skirtingi - todėl matyt skirtingai vertina ir aktualiausią pasaulio darbotvarkę. Kažkas mano, kad „Islamo valstybė“, „Emigrantai“, „COVID-19 yra pagrindinės pasaulinės problemos, o kažkas - kad Donaldas Trumpas o, gal - spartus žmonijos senėjimas. Taip atsitinka todėl, kad išsivysčiusiose šalyse pastebimai mažėja gimstamumas ir ilgėja gyvenimo trukmė.

2015 m. Planetoje gyveno 901 milijonas žmonių, vyresnių nei 60 metų. Remiantis Jungtinių Tautų prognoze, iki 2030 m. jų bus 1,4 mlrd., O iki 2050 m. - 2,1 mlrd.

Tai sukuria didžiulę ekonominę naštą nusistvėjusiai finansinei valstybių sistemai ir gali pakenkti daugelio šalių socialinei politikai.

Nors vyresnių, senjorų, pagyvenusių, senų žmonių yra vis daugiau, tačiau verslas vis dar daugiausia orientuojas iį jaunimą. Tai pasireiškia madoje, žiniasklaidoje ir kine, todėl mokslo studijose kalbama apie kultūros paauglystę. Sėkmės pavyzdžiai yra akivaizdžiai jaunesni - pasaulis žavisi jaunomis estrados žvaigždėmis, startuoliais ir tinklaraštininkais. Didelės korporacijos, tokios kaip „Google“ ir „Facebook“, pasikliauja jaunais darbuotojais, o patyrusiems specialistams, kurie artėja prie pensijos, vis sunkiau rasti darbą.

Daugelyje rinkų ignoruojami vyresnio amžiaus žmonių poreikiai, nes verslininkai nemato jų kaip savo vartotojo.

Vyresnioji karta kaip vartotojų segmentas
Kai kurie analitikai senėjančią visuomenę vertina kaip postūmį ekonomikai. Pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo, dabar atėjo laikas pagerinti jo kokybę. Vyresnioji karta yra didelė beveik bet kokio verslo klientų kategorija, pradedant prekybos tinklais ir baigiant privačia medicina. Svarbu, kad verslininkai atsižvelgtų į savo poreikius ir kurtų jiems naujas paslaugas.

Vyresni žmonės - registruokitės ...

VYRESNI - bendraukime ...

Senėjančios visuomenės įtaka

sveikatos priežiūros išlaidoms

 

Ataskaitoje analizuojamos valstybės sveikatos priežiūros išlaidos pagal amžiaus grupes ir sveikatos priežiūros paslaugų kategorijas.
 

Lietuvos išlaidos sveikatos priežiūrai auga ir 2008–2018 m. laikotarpiu vienam gyventojui per dešimtmetį beveik padvigubėjo (vertinant absoliučius skaičius). 2018 m. jos sudarė 6,6 proc. BVP. Tai ES vidurkiui artimas rezultatas (2018 m. 7 proc. BVP)18.

 

Su amžiumi prastėjanti Lietuvos visuomenės sveikata atsispindi Lietuvos sveikatos priežiūros išlaidų struktūroje (15 pav.).

 

Žymus išlaidų sveikatos priežiūrai didėjimas prasideda nuo 50 m. amžiaus.

Natūralu, kad intensyvesnės sveikatos priežiūros gyventojams reikia itin jauname ir vyresniame amžiuje: didžiausia išlaidų dalis, tenkanti vienam gyventojui, skiriama naujagimių ir 85 m. ir vyresnių žmonių grupei.


Visgi sveikatos priežiūros išlaidų kreivė pradeda staigiai kilti gana anksti – vos perkopus lietuvių amžiaus medianą (2019 m. 44,1 m.). Į šio iššūkio sprendimą turėtų būti žvelgiama nacionaliniu lygiu.


Gerą sveikatą vyresniame amžiuje siūloma apibrėžti plačiau nei tik ligos buvimu ar nebuvimu: žmogaus fizinis ir psichinis pajėgumas yra geresnis sveikatos ir gerovės rodiklis.  Toliau aptariant vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą ir jauseną reikalinga analizuoti tai nusakančius rodiklius.

STRATA ataskaita del senejimo 2020.jpg

SENJORAI - nebūkite vieniši  ...

DALINKIS SAVO IŠMINTIMI

...

Sveiki atvykę,

įsijungus ir prisijungus į bendruomenę

www.senjorai.com!

SENJORAI - dalinkitės  ...

Vertinant sveikatos priežiūros paslaugų paklausą pagal amžiaus grupes ir paslaugų kategorijas, nuo 50 m. amžiaus didėja stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, nuo 70 m. amžiaus – ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų, nuo 75 – slaugos paslaugų poreikis (16 pav.).

Lyginant 2013 m. ir 2019 m. sveikatos priežiūros išlaidų duomenis pagal amžių, matyti, kad ženkliausiai išlaidų dalis padidėjo 70–80 m. amžiaus grupėje (17 pav.). 

Senatvė medicinine prasme geriausia Norvegijoje

Remiantis „HelpAge International“ pranešimu, paskelbtu šiandien Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga, Norvegijoje geriausiai gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Šiame reitinge Lietuva užėmė 60 vietą iš 96 šalių; Afganistanas yra sąrašo gale.

„Global AgeWatch“ indeksas lygina pagyvenusių žmonių socialinę ir ekonominę gerovę. Švedija užėmė pirmąją vietą praėjusių metų apklausoje.

Ataskaita parengta remiantis Jungtinių Tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio banko ir kitų pasaulinių organizacijų duomenimis; analizavo, be kita ko, pajamas, sveikatos apsaugą, švietimą, užimtumą ir palankias sąlygas pagyvenusiems žmonėms kiekvienoje šalyje.

Ataskaita rodo, kad jei dabartinės tendencijos tęsis iki 2050 m., Mažiausiai 40 apklaustų šalių sudarys 30 procentų vyresnių nei 60 metų žmonių. visuomenės. Tais pačiais metais vyresnio amžiaus žmonėms visame pasaulyje bus 21 proc. Gyventojai. Iki 2030 m. Pagyvenusių žmonių skaičius visame pasaulyje viršys 1,4 mlrd.

Dokumente pabrėžiama būtinybė intensyvinti atskirų šalių sistemingus veiksmus siekiant padėti vyresnio amžiaus žmonėms. Tarp jų „HelpAge International“, be kita ko, išvardija galimybę gauti pakankamas išgyvenimui pensijas ar nemokamą sveikatos priežiūrą.

Gyvenimas iki senatvės yra susijęs su reikšminga medicinos raida. 

Lietuvos Higienos institutas, remdamasis Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, paskelbė išankstinius duomenis apie 2020 metais mirusių asmenų mirties priežastis.

Kiek ir kokių mirčių 2020 m. kovo-birželio mėnesiais, kai šalyje buvo įvestas karantinas, buvo fiksuojama daugiausia.
Per keturis karantino mėnesius dėl COVID-19 infekcijos mirė 73 asmenys.
(tai sudarė tik 0,54 % nuo visų fiksuotų mirčių)
Nuo ko mirė daugiausia žmonių?

Iš viso 2020 m. kovo-birželio mėnesiais
Lietuvoje mirė 13 472 nuolatiniai šalies gyventojai.
Buvo fiksuotas netekčių skaičius:
    Kovo mėn. – 3 570 mirčių,
    Balandžio mėn. – 3 322 mirtys,
    Gegužės mėn. – 3 045 mirtys,
    Birželio mėn.  – 3 535 mirčių.
 
Daugiausia mirčių karantino laikotarpiu buvo fiksuota dėl kraujotakos sistemos ligų.

SENJORAI - dalinkitės  ...

Parašykite mums apie suteiktas ar nesuteiktas medicinos, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas paskutiniu metu ... 

NAUJIENOS!

 04  SPAL

ss 13 vaistai.jpg

Kaip rašoma pranešime, teikiamoje informacijoje nurodyti konkrečių farmacijos kompanijų vaistai ir jų kainos Lietuvoje, juos keičiant bendriniais pavadinimais (vaistas1, vaistas 2 ir t. t.) bei referentinėse šalyse, išskiriant 10 pozicijų, kur didžiausi kainų skirtumai. Lentelėje pateiktiems vaistams 10 farmacijos kompanijų (Teva, Mylan Healthcare, GlaxoSmithkline, Sanofi, Pfizer, Novartis, Astra Zeneca, Novonordisk, Sandoz, Berlin Chemie. Šios farmacijos kompanijos nenorėjo sumažinti kainų 47 vaistiniams preparatams) nesumažino kainų, nors Europos šalims analogiškiems vaistams siūlo kur kas mažesnes, todėl Lietuvos gydytojai netenka galimybės skirti šiuos vaistus pacientams.

 

Skaityti daugiau čia ...

2020.10.04

Per 2020 m. pirmą pusmetį Lietuvoje mirė 23 127 žmonės, nuo covid-19 – tik 77 (0,3 proc.)
CORONE statistika Lietuvoje 2020 10 04 Q

Lietuva nėra vyresnių, senjorų, pagyvenusių, senų žmonių šalis. Blogiausia padėtis yra pajamų saugume ir rodiklyje palanki aplinka (90 vieta iš 96 viettų reitinge):

 

Geriausiai senjorai, pagyvenę žmonės gyvena Švedijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje, blogiausiai - Afganistane, rodo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) ir „HelpAge International“ parengtas reitingas. 

Rodiklis =

vieta vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės indekse (iš 96 šalies).

Bendras reitingas ir vertė:

   20 vieta - Estija

   32 vieta - Lenkija;

   35 vieta - Latvija;

   60 vieta - Lietuva;

   64 vieta - Baltarusija; 

   65 vieta - Rusija

   82 vieta - Ukraina

Rodiklis =

vieta vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės indekse (iš 96 šalies).

Pajamų saugumas:

   32 vieta - Lenkija;

   35 vieta - Latvija;

   38 vieta - Estija;

   37 vieta - Rusija;

   43 vieta - Ukraina

   50 vieta - Baltarusija

   53 vieta - Lietuva

Sveikatos būklė:

   48 vieta - Lenkija;

   55 vieta - Estija;

   65 vieta - Lietuva

   66 vieta - Latvija;

   84 vieta - Baltarusija;

   85 vieta - Ukraina

   86 vieta - Rusija; 

 

Gebėjimai:

    7 vieta - Estija;

   14 vieta - Latvija;

   17 vieta - Lietuva 

   26 vieta - Rusija;

   61 vieta - Lenkija;

   64 vieta - Baltarusija;

   85 vieta - Ukraina

 

Palanki aplinka:

   37 vieta - Lenkija;

   39 vieta - Estija;

   44 vieta - Baltarusija;

   68 vieta - Latvija;

   82 vieta - Rusija;

   85 vieta - Ukraina

   90 vieta - Lietuva 

SENSTA Lietuva TYRIMAI 01 psl 2018 Q.jpg
SENSTA Lietuva TYRIMAI 02 psl 2018 Q.jpg

Registraciją  galite atlikti čia:

Pilniau galėsite

skaityti

ir naršyti

tik atlikę registraciją

t.y. registruoti

vartotojai

Registracija būtina tam, kad tiksliau ir aiškiau bendrautumėme ir dalintumėmės tikslia informacija.

Kaip dirbame:

Atidžiai renkame ir pristatome Jums tinkančią informaciją, talpiname Jūsų atsiųstus laiškus ir žinias nemokamai.

Mūsų paslaugos:

  • Linkedin
  • Facebook

TINKLALAPIO DIZAINĄ  KŪRĖ PARTNERIS

TINKLALAPIO IDĖJA IR TEISES VALDO

UAB BIURAS SENJORAI

Buveinė: Gedimino pr. 9, Vilnius​

Email: info@senjorai.com

Registracijos kodas: 305433510

PVM kodas: LT100013000014

1. Sąskaita prenumeratoriams:

SEB bank LT79 7044 0600 0836 3956

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

2. Sąskaita partneriams ir tiekėjams:

SWED bank LT39 7300 0101 6160 6010

iki 2020.07.20

INFORMACINĖ LINIJA:

Tel:  INFO linija 1588

UAB „Informacijos vadybos agentūra“

Buveinė: Algirdo g. 31, Vilnius ,

Lietuva LT 03219

Email: info@iva.lt

http://www.iva.lt/

Registracijos kodas: 1257 15764

PVM kodas: LT10 0001 2892 15

Sąskaita :

SEB bank LT11 7044 0600 0155 0736

© 2020 Design, Content Creatives & information by UAB BIURAS SENJORAI . Proudly created with Wix.com