2020.10.04

03  Visuomenės senėjimas ir sveikatos būklė

Žmonės skirtingi - todėl matyt skirtingai vertina ir aktualiausią pasaulio darbotvarkę. Kažkas mano, kad „Islamo valstybė“, „Emigrantai“, „COVID-19“ yra pagrindinės pasaulinės problemos, o kažkas - kad Donaldas Trumpas o, gal - spartus žmonijos senėjimas. Taip atsitinka todėl, kad išsivysčiusiose šalyse pastebimai mažėja gimstamumas ir ilgėja gyvenimo trukmė.

2015 m. Planetoje gyveno 901 milijonas žmonių, vyresnių nei 60 metų. Remiantis Jungtinių Tautų prognoze, iki 2030 m. jų bus 1,4 mlrd., O iki 2050 m. - 2,1 mlrd.

Tai sukuria didžiulę ekonominę naštą nusistvėjusiai finansinei valstybių sistemai ir gali pakenkti daugelio šalių socialinei politikai.

​

Nors vyresnių, senjorų, pagyvenusių, senų žmonių yra vis daugiau, tačiau verslas vis dar daugiausia orientuojas iį jaunimą. Tai pasireiškia madoje, žiniasklaidoje ir kine, todėl mokslo studijose kalbama apie kultūros paauglystę. Sėkmės pavyzdžiai yra akivaizdžiai jaunesni - pasaulis žavisi jaunomis estrados žvaigždėmis, startuoliais ir tinklaraštininkais. Didelės korporacijos, tokios kaip „Google“ ir „Facebook“, pasikliauja jaunais darbuotojais, o patyrusiems specialistams, kurie artėja prie pensijos, vis sunkiau rasti darbą.

Daugelyje rinkų ignoruojami vyresnio amžiaus žmonių poreikiai, nes verslininkai nemato jų kaip savo vartotojo.

​

Vyresnioji karta kaip vartotojų segmentas
Kai kurie analitikai senėjančią visuomenę vertina kaip postūmį ekonomikai. Pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo, dabar atėjo laikas pagerinti jo kokybę. Vyresnioji karta yra didelė beveik bet kokio verslo klientų kategorija, pradedant prekybos tinklais ir baigiant privačia medicina. Svarbu, kad verslininkai atsižvelgtų į savo poreikius ir kurtų jiems naujas paslaugas.

Vyresnio amžiaus visuomenės sveikatos būklė

Panalizuokime Lietuvos gyventojų ilgėjančio gyvenimo ir jo kokybės rodiklius, taip pat apibūdinti Lietuvos situaciją ES kontekste.

Kaip jau minėta ankstesniuose straipsniuose, vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimas yra civilizacijos pasiekimas, ypač jei ilgėjančio gyvenimo kokybė išlieka gera. Vis dėlto, pastebima, kad didžiąją dalį vyresnio amžiaus žmonių vargina įvairūs sveikatos sutrikimai.

Ligotumo rodiklis, apibūdinantis žmonių, kuriems registruota bent viena liga, skaičių 1000 gyventojų, 65 m. amžiaus grupėje augo ir 2019 m. siekė 943 (6 pav.).

​

Taip pat jau sulaukus 50 m., pastebimai daugėja asmenų, turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų, o 65 m. amžiaus ir vyresnių žmonių grupėje sergančių lėtine liga žmonių dalis siekia 70–80 proc. (7 pav.).

Senatvė medicinine prasme

Senatvės samprata medicinine prasme yra visuma biologinių pokyčių, vykstančių žmogaus organizme (daugiausia organų nusidėvėjimas ir ląstelių atsinaujinimo sumažėjimas) vyresniame amžiuje (vadinamasis trečiasis amžius), tai yra po 60–65 metų.

Vyresniame amžiuje intensyvi ląstelių regeneracija sustoja, kūnas tampa mažiau atsparus ligoms, nervų sistema tampa mažiau aktyvi. Žmogaus audiniai išsausėja ir tampa ne tokie lankstūs, jie atrofuojasi.

Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse žmonės gyvena 70–90 metų, rekordininkai - iki 120 metų, o pagal statistiką moterys gyvena ilgiau.

​

Gyvenimas iki senatvės yra susijęs su reikšminga medicinos raida. 

Didžiausias sergamumas fiksuojamas kraujotakos sistemos, endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos, jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligomis (8 pav.).

Taip pat yra pastebėta, kad su amžiumi didėja polisergamumo atvejų ir skirtingų tyrimų duomenimis apie 80-98 proc. vyresnio amžiaus žmonių turi daugiau nei vieną lėtinę ligą.

Požiūris į pagyvenusius žmones Europoje

Deja, Lietuva nėra draugiška senjorų šalis.
O Europos šalyse požiūris į senjorus yra daug geresnis. Vakarų Europoje yra nemažai nevyriausybinių organizacijų, užsiimančių vyresnio amžiaus žmonių integracija į visuomenę, koordinuojančiomis visas senjorus remiančias iniciatyvas nacionaliniu mastu.

Europoje vyresnio amžiaus žmonės yra palaikomi ir vertinami brandžioje visuomenėje su tvitrtais nacionalinės moralės principais. Požiūris į juos nėra toks kritiškas kaip Lietuvoje.

Profesinė pensinio amžiaus žmonių veikla nėra blogas dalykas, ir Europos visuomenė jo neniekina.

Vertinama vyresnių žmonių patirtis ir žinios.

Be to, senjorai Europoje taip pat gali pasikliauti materialine parama, todėl jiems daug lengviau vystyti pagyvenusių žmonių užimtumo, aktyvumo, bendravimo, socialines programas.

Nieko Europoje nestebina, kad pensininkas senjoras pradeda savo verslą ar užsiima politine veikla.

Lietuvos Higienos institutas, remdamasis Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, paskelbė išankstinius duomenis apie 2020 metais mirusių asmenų mirties priežastis.

Kiek ir kokių mirčių 2020 m. kovo-birželio mėnesiais, kai šalyje buvo įvestas karantinas, buvo fiksuojama daugiausia.

​

Per keturis karantino mėnesius dėl COVID-19 infekcijos mirė 73 asmenys.

(tai sudarė tik 0,54 % nuo visų fiksuotų mirčių)

​

Nuo ko mirė daugiausia žmonių?

Iš viso 2020 m. kovo-birželio mėnesiais

Lietuvoje mirė 13 472 nuolatiniai šalies gyventojai.

​

Buvo fiksuotas netekčių skaičius:

    Kovo mėn. – 3 570 mirčių,

    Balandžio mėn. – 3 322 mirtys,

    Gegužės mėn. – 3 045 mirtys,

    Birželio mėn.  – 3 535 mirčių.
 

Daugiausia mirčių karantino laikotarpiu buvo fiksuota dėl kraujotakos sistemos ligų.

SENJORAI - dalinkitės  ...

Parašykite mums apie suteiktas ar nesuteiktas medicinos, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas paskutiniu metu ...