Lietuva - sensta !

2020.10.03

02  Visuomenės senėjimas ir sveikatos būklė

Žmonės skirtingi - todėl matyt skirtingai vertina ir aktualiausią pasaulio darbotvarkę. Kažkas mano, kad „Islamo valstybė“, „Emigrantai“, „COVID-19 yra pagrindinės pasaulinės problemos, o kažkas - kad Donaldas Trumpas o, gal - spartus žmonijos senėjimas. Taip atsitinka todėl, kad išsivysčiusiose šalyse pastebimai mažėja gimstamumas ir ilgėja gyvenimo trukmė.

2015 m. Planetoje gyveno 901 milijonas žmonių, vyresnių nei 60 metų. Remiantis Jungtinių Tautų prognoze, iki 2030 m. jų bus 1,4 mlrd., O iki 2050 m. - 2,1 mlrd.

Tai sukuria didžiulę ekonominę naštą nusistvėjusiai finansinei valstybių sistemai ir gali pakenkti daugelio šalių socialinei politikai.

Nors vyresnių, senjorų, pagyvenusių, senų žmonių yra vis daugiau, tačiau verslas vis dar daugiausia orientuojas iį jaunimą. Tai pasireiškia madoje, žiniasklaidoje ir kine, todėl mokslo studijose kalbama apie kultūros paauglystę. Sėkmės pavyzdžiai yra akivaizdžiai jaunesni - pasaulis žavisi jaunomis estrados žvaigždėmis, startuoliais ir tinklaraštininkais. Didelės korporacijos, tokios kaip „Google“ ir „Facebook“, pasikliauja jaunais darbuotojais, o patyrusiems specialistams, kurie artėja prie pensijos, vis sunkiau rasti darbą.

Daugelyje rinkų ignoruojami vyresnio amžiaus žmonių poreikiai, nes verslininkai nemato jų kaip savo vartotojo.

Vyresnioji karta kaip vartotojų segmentas
Kai kurie analitikai senėjančią visuomenę vertina kaip postūmį ekonomikai. Pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo, dabar atėjo laikas pagerinti jo kokybę. Vyresnioji karta yra didelė beveik bet kokio verslo klientų kategorija, pradedant prekybos tinklais ir baigiant privačia medicina. Svarbu, kad verslininkai atsižvelgtų į savo poreikius ir kurtų jiems naujas paslaugas.

Vyresni žmonės - registruokitės ...

VYRESNI - bendraukime ...

SENJORAI - nebūkite vieniši  ...

DALINKIS SAVO IŠMINTIMI

...

Sveiki atvykę,

įsijungus ir prisijungus į bendruomenę

www.senjorai.com!

SENJORAI - dalinkitės  ...

Visuomenės struktūra pagal amžių ir tendencijos

Čia pristatyta visuomenės struktūra pagal amžių bei ateities tendencijos, atsižvelgiant į vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės prognozes.


2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 2,8 mln. žmonių, iš kurių penktadalis buvo 65 m. amžiaus ir vyresni.

Per pastaruosius 50 metų šios amžiaus grupės dalis visuomenėje padvigubėjo ir prognozuojama, kad dar po 50 metų ji sudarys daugiau nei trečdalį visuomenės.

Taip pat prognozuojama, kad per artimiausius 30 metų Lietuva bus viena iš sparčiausiai senėjančių visuomenių ES: tikėtina, kad 2050 m. pusę Lietuvos populiacijos sudarys 51,5 m. amžiaus ir vyresni žmonės, kai tuo tarpu ES amžiaus mediana bus 48 metai. 

 

Čia pristatoma visuomenės struktūros pagal amžių dinamika 100 metų laikotarpiu, t. y. per paskutinius penkis dešimtmečius įvykę pokyčiai ir Lietuvos visuomenės senėjimo tendencijos iki 2070 m.

 

Pastebima, kad Lietuvos populiacija sensta ypač sparčiai ir, tikėtina, kad netolimoje ateityje būsime viena seniausių visuomenių ES.

 

Smulkiau nagrinėjant vyresnio amžiaus žmonių grupę, pastebima, kad per paskutinius 20 metų sparčiausiai augo 50–64 m. amžiaus grupės dalis visuomenėje. Ši demografinė tendencija yra kartu ir iššūkis darbo rinkai ir galimybė panaudoti sukauptą patirtį ir atskleisti turimą šių žmonių potencialą.  Šaltinis: LSD
Kitoms sąlygoms nekintant, darbo stažo trukmė ateityje augs, tačiau santykinai neženkliai.

Prognozuojama, kad per ateinančius 50 metų vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius didės 1–2 m. Iki 2070 m. vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius vyrams augs nuo 63,2 iki 64,3 m., o moterims nuo 61,8 iki 63,8 m. Darbo stažas nuo 38,8 m. vyrams ir 38,2 m. moterims visiems pailgės iki 41,1 metų.

 

Tai reiškia, kad santykis tarp darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus ir toliau mažės.

2019 m. Lietuvoje 100 darbingo amžiaus žmonių teko 30 vyresnio amžiaus (65+) žmonių. Prognozuojama, kad 2050 m. tam pačiam darbingo amžiaus žmonių skaičiui teks 56 vyresnio amžiaus žmonės, o 2070 m. – 60 (3 pav.).

Numatoma, kad šie skaičiai ES bus atitinkamai 2050 m. - 52 ir 2070 m. – 54 žmonės, tenkantys 100 darbingo amžiaus žmonių.

 

STRATA ataskaita del senejimo 2020.jpg

Atotrūkis tarp Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės taip pat mažėjo, bet vis dar išlieka labai didelis.

Tikėtina, kad moterys vidutiniškai gyvens 10 metų ilgiau (iki 80,6 m.) nei vyrai (70,9 m.) (5 pav.). ES šie netolygumai perpus mažesni: vyrų ir moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė siekia atitinkamai 78,3 m. ir 83,6 m.

Gerėjančios gyvenimo ir darbo sąlygos, medicinos pažanga, populiarėjantis sveiko gyvenimo būdas lėmė mažėjantį mirtingumą ir ilgėjančią gyvenimo trukmę. 2010–2018 m. laikotarpiu ES ji pailgėjo vieneriais metais, Lietuvoje – beveik trejais metais.

 

Prognozuojama, kad per ateinančius 50 metų Lietuvos gyventojų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė pailgės apie 10 metų ir apie 2070 m. sieks beveik 86 metus (4 pav.). Dėl ekonominės ir socialinės plėtros atotrūkis tarp Lietuvos ir ES vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės mažėja, tačiau nepakankamai, kad per ateinančius 50 metų pasiektume ES lygį.

Požiūris į pagyvenusius žmones Lietuvoje


Deja, Lietuva nėra draugiška senjorų šalis. Anksčiau vyresnio amžiaus žmonės savo patarimais ir patirtimi tarnavo bendruomenei. Deja, senatvė jau seniai nebėra pasididžiavimo priežastis, tapusi baimės ir nerimo objektu. Būdvardis „senas“ šiandien turi menkinamą atspalvį. Nemaža dalis lietuvių turi atmetimo požiūrį, laiko tam tikrą atstumą, jaučia abejingumą ar net nepasitenkinimą pagyvenusiais žmonėmis.

Tai daugiausia lemia tai, kad visuomenė labiau priima profesionaliai aktyvius žmones, gaminančius tam tikras prekes. Tada jie įgyja tam tikrą prestižą ir jaučia savo pačių pajamų poreikį. Deja, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad dauguma vyresnių žmonių Lietuvoje laiką leidžia namuose žiūrėdami televizorių ar klausydamiesi radijo, ir tik pusė jų skaito knygas ar laikraščius. Vyresni žmonės Lietuvoje nėra labai aktyvūs. Jie yra uždari ir aktyviai nedalyvauja socialiniame gyvenime, todėl jie jaučiasi nereikalingi.

 

Lietuvoje pensinio amžiaus sulaukę vyresnio amžiaus žmonės dažnai išeina į pensiją, nes neturi papildomų profesinių galimybių. Tai neabejotinai yra susijusi su ekonomine situacija šalyje. Tačiau pensininkai taip pat gali būti aktyvūs visuomenės nariai. Todėl pastaraisiais metais buvo pradėta nemažai programų, taip pat iš ES fondų, skirtų pagyvenusiems žmonėms suaktyvinti.

 

Nepaisant to, Lietuvos visuomenė į juos vis dar žiūri paniekinamai ir nemaloniai.

Lietuva nėra vyresnių, senjorų, pagyvenusių, senų žmonių šalis. Blogiausia padėtis yra pajamų saugume ir rodiklyje palanki aplinka (90 vieta iš 96 viettų reitinge):

 

Geriausiai senjorai, pagyvenę žmonės gyvena Švedijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje, blogiausiai - Afganistane, rodo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) ir „HelpAge International“ parengtas reitingas. 

Rodiklis =

vieta vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės indekse (iš 96 šalies).

Bendras reitingas ir vertė:

   20 vieta - Estija

   32 vieta - Lenkija;

   35 vieta - Latvija;

   60 vieta - Lietuva;

   64 vieta - Baltarusija; 

   65 vieta - Rusija

   82 vieta - Ukraina

Rodiklis =

vieta vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės indekse (iš 96 šalies).

Pajamų saugumas:

   32 vieta - Lenkija;

   35 vieta - Latvija;

   38 vieta - Estija;

   37 vieta - Rusija;

   43 vieta - Ukraina

   50 vieta - Baltarusija

   53 vieta - Lietuva

Sveikatos būklė:

   48 vieta - Lenkija;

   55 vieta - Estija;

   65 vieta - Lietuva

   66 vieta - Latvija;

   84 vieta - Baltarusija;

   85 vieta - Ukraina

   86 vieta - Rusija; 

 

Gebėjimai:

    7 vieta - Estija;

   14 vieta - Latvija;

   17 vieta - Lietuva 

   26 vieta - Rusija;

   61 vieta - Lenkija;

   64 vieta - Baltarusija;

   85 vieta - Ukraina

 

Palanki aplinka:

   37 vieta - Lenkija;

   39 vieta - Estija;

   44 vieta - Baltarusija;

   68 vieta - Latvija;

   82 vieta - Rusija;

   85 vieta - Ukraina

   90 vieta - Lietuva 

SENSTA Lietuva TYRIMAI 01 psl 2018 Q.jpg
SENSTA Lietuva TYRIMAI 02 psl 2018 Q.jpg

Registraciją  galite atlikti čia:

Pilniau galėsite

skaityti

ir naršyti

tik atlikę registraciją

t.y. registruoti

vartotojai

Registracija būtina tam, kad tiksliau ir aiškiau bendrautumėme ir dalintumėmės tikslia informacija.

Kaip dirbame:

Atidžiai renkame ir pristatome Jums tinkančią informaciją, talpiname Jūsų atsiųstus laiškus ir žinias nemokamai.

Mūsų paslaugos:

  • Linkedin
  • Facebook

TINKLALAPIO DIZAINĄ  KŪRĖ PARTNERIS

TINKLALAPIO IDĖJA IR TEISES VALDO

UAB BIURAS SENJORAI

Buveinė: Gedimino pr. 9, Vilnius​

Email: info@senjorai.com

Registracijos kodas: 305433510

PVM kodas: LT100013000014

1. Sąskaita prenumeratoriams:

SEB bank LT79 7044 0600 0836 3956

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

2. Sąskaita partneriams ir tiekėjams:

SWED bank LT39 7300 0101 6160 6010

iki 2020.07.20

INFORMACINĖ LINIJA:

Tel:  INFO linija 1588

UAB „Informacijos vadybos agentūra“

Buveinė: Algirdo g. 31, Vilnius ,

Lietuva LT 03219

Email: info@iva.lt

http://www.iva.lt/

Registracijos kodas: 1257 15764

PVM kodas: LT10 0001 2892 15

Sąskaita :

SEB bank LT11 7044 0600 0155 0736

© 2020 Design, Content Creatives & information by UAB BIURAS SENJORAI . Proudly created with Wix.com