Lietuva - sensta !

2020.10.02

01  Visuomenės senėjimas ir sveikatos būklė

Žmonės skirtingi - todėl matyt skirtingai vertina ir aktualiausią pasaulio darbotvarkę. Kažkas mano, kad „Islamo valstybė“, „Emigrantai“, „COVID-19 yra pagrindinės pasaulinės problemos, o kažkas - kad Donaldas Trumpas o, gal - spartus žmonijos senėjimas. Taip atsitinka todėl, kad išsivysčiusiose šalyse pastebimai mažėja gimstamumas ir ilgėja gyvenimo trukmė.

2015 m. Planetoje gyveno 901 milijonas žmonių, vyresnių nei 60 metų. Remiantis Jungtinių Tautų prognoze, iki 2030 m. jų bus 1,4 mlrd., O iki 2050 m. - 2,1 mlrd.

Tai sukuria didžiulę ekonominę naštą nusistvėjusiai finansinei valstybių sistemai ir gali pakenkti daugelio šalių socialinei politikai.

Nors vyresnių, senjorų, pagyvenusių, senų žmonių yra vis daugiau, tačiau verslas vis dar daugiausia orientuojas iį jaunimą. Tai pasireiškia madoje, žiniasklaidoje ir kine, todėl mokslo studijose kalbama apie kultūros paauglystę. Sėkmės pavyzdžiai yra akivaizdžiai jaunesni - pasaulis žavisi jaunomis estrados žvaigždėmis, startuoliais ir tinklaraštininkais. Didelės korporacijos, tokios kaip „Google“ ir „Facebook“, pasikliauja jaunais darbuotojais, o patyrusiems specialistams, kurie artėja prie pensijos, vis sunkiau rasti darbą.

Daugelyje rinkų ignoruojami vyresnio amžiaus žmonių poreikiai, nes verslininkai nemato jų kaip savo vartotojo.

Vyresnioji karta kaip vartotojų segmentas
Kai kurie analitikai senėjančią visuomenę vertina kaip postūmį ekonomikai. Pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo, dabar atėjo laikas pagerinti jo kokybę. Vyresnioji karta yra didelė beveik bet kokio verslo klientų kategorija, pradedant prekybos tinklais ir baigiant privačia medicina. Svarbu, kad verslininkai atsižvelgtų į savo poreikius ir kurtų jiems naujas paslaugas.

Vyresni žmonės - registruokitės ...

VYRESNI - bendraukime ...

Viena iš svarbiausių darbo rinkos problemų Lietuvoje - tai senstame.

Sąlyginis visuomenės suskirstymas į amžiaus grupes iliustruoja darbo rinkos potencialą, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, visuomenės raidą ir visuomenėje vykstančių demografinių pokyčių rezultatą. Tam tikra visuomenės amžiaus grupė gali būti charakterizuojama tik jai būdingomis, ją iš kitų grupių išskiriančiomis savybėmis.

 

Čia pristatoma visuomenės struktūros pagal amžių dinamika 100 metų laikotarpiu, t. y. per paskutinius penkis dešimtmečius įvykę pokyčiai ir Lietuvos visuomenės senėjimo tendencijos iki 2070 m.

 

Pastebima, kad Lietuvos populiacija sensta ypač sparčiai ir, tikėtina, kad netolimoje ateityje būsime viena seniausių visuomenių ES.

 

Tai kels iššūkių valstybės ekonominei ir socialinei politikai, nes didės ir darbingo amžiaus žmogui tenkančių išlaikomų asmenų skaičius. Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja sparčiau nei tikėtina sveiko gyvenimo trukmė ir tai lemia su amžiumi prastėjančią gyvenimo kokybę. Kitas šios ataskaitos poskyris skirtas pristatyti Lietuvos gyventojų ilgėjančio gyvenimo kokybės rodiklius: vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, sergamumas įvairiose amžiaus grupėse, nuomonė apie sveikatos būklę, taip pat palyginti Lietuvos situaciją ES kontekste.

 

Statistiniai ir apklausų duomenys rodo, kad didesnės sveikatos problemos prasideda jau nuo 50 m. ir sveikatos priežiūros išlaidos, tenkančios vienam gyventojui, su amžiumi didėja.

 

Analizuojant valstybės sveikatos priežiūros išlaidas pagal amžiaus grupes ir sveikatos priežiūros paslaugų kategorijas, vis dėlto, siūloma gerą sveikatą vyresniame amžiuje apibrėžti plačiau nei tik ligos buvimu ar nebuvimu: žmogaus socialinis aktyvumas ir gera emocinė būklė yra geras sveikatos ir gerovės rodiklis.

Lietuvos demografinė situacija turi būti įvertinama pagal Aktyvaus senėjimo indeksą, aptariant Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių psichologinės būklės apklausos rezultatus.

 

Duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai aktyvumu darbo rinkoje viršija ES vidurkį, tačiau vangiai įsitraukia į visuomenines veiklas, egzistuoja nemaža vienišumo problema.

STRATA ataskaita del senejimo 2020.jpg

Žvelgiant į demografines tendencijas, jau 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena vyriausių Europoje.
 

Šalies populiacija sparčiai sensta. Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Kita globali tendencija veikianti populiacijos struktūrą yra ilgėjanti gyvenimo trukmė.

 

Pažanga padaryta medicinos srityje per praėjusį šimtmetį yra didžiulė žmonijos sėkmės istorija, leidusi išsaugoti milijonus gyvybių. Per pastarąjį šimtmetį naujausios medicinos žinios ir gydymo metodai tapo prieinami daugeliui išsivysčiusių valstybių gyventojų, reikšmingai didėjo švietimo ir žinių prieinamumas, sudaręs prielaidas gyventojams geriau suprasti sveiko gyvenimo būdo įtaką ilgaamžiškumui ir integruoti sveiko gyvenimo praktikas į savo kasdieninę rutiną.

Senstanti visuomenė reiškia didesnes sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas, tad ir didėjančią naštą dirbantiesiems. Šiuo metu šias išlaidas dalinasi didesnė santykinė darbingo amžiaus gyventojų dalis, tačiau šalies darbo jėgos potencialas ilgainiui mažės, o vyresnio amžiaus žmonių dalis populiacijoje augs.

Su naujais iššūkiais susidurs ne tik valstybės paslaugų sistema, bet ir darbo rinka.

Šiuo metu gausiausios darbingo amžiaus kartos 40-mečiai ir 50-mečiai artėja prie pensinio amžiaus ir ilgainiui trauksis iš darbo rinkos.

 

Jaunesnių asmenų kartos yra mažesnės, todėl išliekant dabartinėms tendencijoms esamas bendras darbingo amžiaus gyventojų skaičius trauksis. Tiesa, vyresnio amžiaus gyventojai darbo rinkoje lieka vis ilgiau: auga pensinio amžiaus sulaukusių, tačiau darbo rinkoje liekančių, gyventojų dalis 7*.

 

Taip pat dalis besitraukiančios darbo jėgos pasekmių gali būti amortizuotos efektyvinant, skaitmeninant ar automatizuojant veiklos procesus bei pritraukiant darbingo amžiaus žmonių iš kitų šalių. Visgi norint sėkmingai pasinaudoti modernizacijos galimybėmis tam rengtis reikia iš anksto.

SENJORAI - nebūkite vieniši  ...

DALINKIS SAVO IŠMINTIMI

...

Sveiki atvykę,

įsijungus ir prisijungus į bendruomenę

www.senjorai.com!

SENJORAI - dalinkitės  ...

Įvardintos globalios ir vidaus tendencijos lemia tai, kad nuo 1990 iki 2019 m. Lietuvos populiacija susitraukė beveik 1 mln. gyventojų, nuo 3,7 mln. iki 2,8 mln. gyventojų, o vidutinė šalies gyventojų amžiaus mediana padidėjo 11 metų ir šiuo metu siekia 44 m.

 

Tai reiškia, kad jau šiandien pusė šalies gyventojų yra vyresni negu 44 m.

Senstanti visuomenė yra bene visų ekonomiškai išsivysčiusių valstybių realybė.

Tačiau šio klausimo vertinimai skiriasi. Viena vertus, senstančią visuomenę galima traktuoti kaip reikšmingą problemą valstybių paslaugų sistemoms, darbo rinkai ir geresnių gyvenimo standartų gyventojams siekiui. Visgi galima ir kita perspektyva. ES institucijose randasi požiūris, kad senėjanti visuomenė susijusi ne tik su galimais iššūkiais, bet ir naujomis galimybėmis.

 

Dėl specifinių visuomenės dalies virš 50 m. amžiaus poreikių formuojasi nauja prekių ir paslaugų rinka bei sąlygos naujiems darbo rinkos modeliams kurti.

Šios naujos galimybės Europoje yra apibūdinamos „sidabrinės ekonomikos“ terminu. Kalbant apie „sidabrinę ekonomiką“

 

Lietuvoje, veikiausiai, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas naujoms galimybėms darbo rinkoje. Taip yra todėl, kad priešingai nei JAV, Japonijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse Lietuvoje vyresnio amžiaus gyventojų grupė yra sąlyginai maža. Taip pat paprastai tai nėra pasiturinčių grupė. Tad šiems asmenims skirtos specifinių prekių ir paslaugų rinkos potencialas yra  ana ribotas.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse vyresnio amžiaus pradžia laikoma 60 8* arba 65-eri metai 9*.

Vyresnio amžiaus kategorijai gali būti priskiriami ir jaunesni žmonės, pavyzdžiui, psichinės sveikatos stiprinimo priemonių kontekste vyresnio amžiaus įvardijamas nuo 45-erių metų; sidabrinės ekonomikos kontekste visuomenės dalis virš 50 metų amžiaus laikoma vyresne vartotojų grupe dėl specifinių jos poreikių.

Lietuva nėra vyresnių, senjorų, pagyvenusių, senų žmonių šalis. Blogiausia padėtis yra pajamų saugume ir rodiklyje palanki aplinka (90 vieta iš 96 viettų reitinge):

 

Geriausiai senjorai, pagyvenę žmonės gyvena Švedijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje, blogiausiai - Afganistane, rodo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) ir „HelpAge International“ parengtas reitingas. 

Rodiklis =

vieta vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės indekse (iš 96 šalies).

Bendras reitingas ir vertė:

   20 vieta - Estija

   32 vieta - Lenkija;

   35 vieta - Latvija;

   60 vieta - Lietuva;

   64 vieta - Baltarusija; 

   65 vieta - Rusija

   82 vieta - Ukraina

Rodiklis =

vieta vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės indekse (iš 96 šalies).

Pajamų saugumas:

   32 vieta - Lenkija;

   35 vieta - Latvija;

   38 vieta - Estija;

   37 vieta - Rusija;

   43 vieta - Ukraina

   50 vieta - Baltarusija

   53 vieta - Lietuva

Sveikatos būklė:

   48 vieta - Lenkija;

   55 vieta - Estija;

   65 vieta - Lietuva

   66 vieta - Latvija;

   84 vieta - Baltarusija;

   85 vieta - Ukraina

   86 vieta - Rusija; 

 

Gebėjimai:

    7 vieta - Estija;

   14 vieta - Latvija;

   17 vieta - Lietuva 

   26 vieta - Rusija;

   61 vieta - Lenkija;

   64 vieta - Baltarusija;

   85 vieta - Ukraina

 

Palanki aplinka:

   37 vieta - Lenkija;

   39 vieta - Estija;

   44 vieta - Baltarusija;

   68 vieta - Latvija;

   82 vieta - Rusija;

   85 vieta - Ukraina

   90 vieta - Lietuva 

SENSTA Lietuva TYRIMAI 01 psl 2018 Q.jpg
SENSTA Lietuva TYRIMAI 02 psl 2018 Q.jpg

Registraciją  galite atlikti čia:

Pilniau galėsite

skaityti

ir naršyti

tik atlikę registraciją

t.y. registruoti

vartotojai

Registracija būtina tam, kad tiksliau ir aiškiau bendrautumėme ir dalintumėmės tikslia informacija.

Kaip dirbame:

Atidžiai renkame ir pristatome Jums tinkančią informaciją, talpiname Jūsų atsiųstus laiškus ir žinias nemokamai.

Mūsų paslaugos:

  • Linkedin
  • Facebook

TINKLALAPIO DIZAINĄ  KŪRĖ PARTNERIS

TINKLALAPIO IDĖJA IR TEISES VALDO

UAB BIURAS SENJORAI

Buveinė: Gedimino pr. 9, Vilnius​

Email: info@senjorai.com

Registracijos kodas: 305433510

PVM kodas: LT100013000014

1. Sąskaita prenumeratoriams:

SEB bank LT79 7044 0600 0836 3956

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

2. Sąskaita partneriams ir tiekėjams:

SWED bank LT39 7300 0101 6160 6010

iki 2020.07.20

INFORMACINĖ LINIJA:

Tel:  INFO linija 1588

UAB „Informacijos vadybos agentūra“

Buveinė: Algirdo g. 31, Vilnius ,

Lietuva LT 03219

Email: info@iva.lt

http://www.iva.lt/

Registracijos kodas: 1257 15764

PVM kodas: LT10 0001 2892 15

Sąskaita :

SEB bank LT11 7044 0600 0155 0736

© 2020 Design, Content Creatives & information by UAB BIURAS SENJORAI . Proudly created with Wix.com